- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerija siūlo nuo 2026 metų gegužės uždrausti Lietuvoje naudoti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą, durpes. Tuo metu savivaldybės ribojimus galėtų numatyti jau kitąmet.
Tai numato Aplinkos ministerijos parengtos Aplinkos oro apsaugos įstatymo pataisos. Joms dar turės pritarti Vyriausybė, paskui – Seimas.
Savivaldybės nuo 2024 metų gegužės galėtų apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšių savo teritorijoje ar jos dalyje, kurioje oro kokybė neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamo vidutinio vienerių metų oro užterštumo lygio.
Už draudimų nepaisymą gyventojams baudos siektų 60-300 eurų, o įmonių vadovams ar atsakingiems asmenims – 170-1170 eurų.
Nenaudoti neapdorotos akmens anglies namų ūkiuose rekomenduoja PSO, atsižvelgiant į tai, kad šios kuro rūšies degimo metu išmetamos kietosios dalelės pripažintos kancerogeninėmis.
Remiantis PSO informacija, akmens anglies deginimas namų ūkiuose yra itin žalingas dėl azoto oksidų ir sieros dioksidų, toksinių medžiagų adsorbcijos kietosiose dalelėse ir sunkiųjų metalų.
Kietųjų dalelių koncentracija yra stebima keturiose Lietuvos miestuose esančiose šešiose oro kokybės tyrimų stotyse: Vilniuje Žirmūnų ir Lazdynų mikrorajonuose, Kaune Petrašiūnuose ir Noreikiškėse bei Klaipėdoje Šilutės plente ir Naujojoje Akmenėje.
Ministerija nurodo, kad kietojo kuro deginimas šilumos gaminimui namų ūkiuose turi reikšmingiausią poveikį išmetamam kietųjų dalelių kiekiui – 2021 metais jis sudarė 36,9 proc. viso Lietuvoje išmesto kietųjų dalelių kiekio arba daugiau kaip 70 proc. Lietuvos energijos gamybos sektoriuje išmesto šių teršalų kiekio.
Energetikos ir pramonės sektoriuose atsisakius kietojo iškastinio kuro, 2026-2030 metais išmetamas kietųjų dalelių kiekis vidutiniškai per metus sumažėtų 399 tonomis, azoto oksidų – 146 tonomis, sieros dioksido – 864 tonomis, nemetaninių lakiųjų organinių junginių – 242 tonomis, švino – 376 kilogramais, gyvsidabrio – 20 kilogramų.
Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatyta energijos gamybos ir tiekimo, žemės ūkio, pramonės ir mažosios energetikos sektoriuose iki 2050 metų atsisakyti visų rūšių iškastinio kuro.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas9
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą2
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę1
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas4
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...