Tai numato Aplinkos ministerijos parengtos Aplinkos oro apsaugos įstatymo pataisos. Joms dar turės pritarti Vyriausybė, paskui – Seimas.

Savivaldybės nuo 2024 metų gegužės galėtų apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšių savo teritorijoje ar jos dalyje, kurioje oro kokybė neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamo vidutinio vienerių metų oro užterštumo lygio.

Už draudimų nepaisymą gyventojams baudos siektų 60-300 eurų, o įmonių vadovams ar atsakingiems asmenims – 170-1170 eurų.

Nenaudoti neapdorotos akmens anglies namų ūkiuose rekomenduoja PSO, atsižvelgiant į tai, kad šios kuro rūšies degimo metu išmetamos kietosios dalelės pripažintos kancerogeninėmis.

Remiantis PSO informacija, akmens anglies deginimas namų ūkiuose yra itin žalingas dėl azoto oksidų ir sieros dioksidų, toksinių medžiagų adsorbcijos kietosiose dalelėse ir sunkiųjų metalų.

Kietųjų dalelių koncentracija yra stebima keturiose Lietuvos miestuose esančiose šešiose oro kokybės tyrimų stotyse: Vilniuje Žirmūnų ir Lazdynų mikrorajonuose, Kaune Petrašiūnuose ir Noreikiškėse bei Klaipėdoje Šilutės plente ir Naujojoje Akmenėje.

Ministerija nurodo, kad kietojo kuro deginimas šilumos gaminimui namų ūkiuose turi reikšmingiausią poveikį išmetamam kietųjų dalelių kiekiui – 2021 metais jis sudarė 36,9 proc. viso Lietuvoje išmesto kietųjų dalelių kiekio arba daugiau kaip 70 proc. Lietuvos energijos gamybos sektoriuje išmesto šių teršalų kiekio.

Energetikos ir pramonės sektoriuose atsisakius kietojo iškastinio kuro, 2026-2030 metais išmetamas kietųjų dalelių kiekis vidutiniškai per metus sumažėtų 399 tonomis, azoto oksidų – 146 tonomis, sieros dioksido – 864 tonomis, nemetaninių lakiųjų organinių junginių – 242 tonomis, švino – 376 kilogramais, gyvsidabrio – 20 kilogramų.

Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatyta energijos gamybos ir tiekimo, žemės ūkio, pramonės ir mažosios energetikos sektoriuose iki 2050 metų atsisakyti visų rūšių iškastinio kuro.