- LNK.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iki paskutinio cento uždirbtus pinigus išleidžiančių lietuvių mažėja. Kreditoriai skaičiuoja, kad dabar kas trečias atsideda penktadalį algos, kiti sugeba atsidėti dar reikšmingesnes sumas – net pusę atlyginimo. Tiesa, atsargas juodai dienai kaupti vis dar sekasi sunkiai.
Apie lietuvių taupymo tendencijas LNK žurnalistas pasikalbėjo su Tomu Bataičiu, „Credit24 Lietuva“ vadovu.
– Sakote, kad mažėja lietuvių, kurie gyvena nuo algos iki algos, dalis.
– Tikrai taip. Daugybę metų darome Lietuvos gyventojų apklausas. Šiais metais 72 proc. žmonių pasakė, kad visgi sugeba susitaupyti. Kitaip sakant, gyvenančių nuo algos iki algos skaičius kas metus mažėja.
– Kai kurie kalbinti vilniečiai sako, kad gali atsidėti ir pusę atlyginimo. Ar tai neturėtų stebinti?
– Tikrai ne. Šiaip finansų ekspertai rekomenduoja, kad kiekvieną mėnesį geriausia atsidėti 10–20 proc. atlyginimo. Mūsų apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai teigia, kad beveik trečdalis jų sugeba atsidėti daugiau negu 20 proc. savo atlyginimo kas mėnesį. Tai yra puikus rezultatas. Jis rodo, kad žmonės laikosi finansinio raštingumo ir ekspertų rekomendacijų.
– Kas nutiko Lietuvoje, kad nebereikia gyventi nuo algos iki algos?
– Reikia nepamiršti, kad vis dar yra sunkiai besiverčiančių žmonių – apie penktadalis nesutaupo nieko. Tačiau pagrindiniai faktoriai, sakyčiau, yra ekonominiai. Tikrai matome ekonomikos pakilimą, žmonių uždarbis didėja, infliacija pagaliau buvo suvaldyta ir sureguliuota, dėl to žmonėms lieka truputėlį daugiau pinigų. Žmonių finansinis raštingumas ir sąmoningumas gerėja, jie geriau geba planuoti savo finansus ir dėl to jų situacija yra geresnė. Vienas paskutinių faktorių turbūt – tarpbankinių palūkanų normų, EURIBOR sumažėjimas. Tai, paprastai kalbant, reiškia, kad visi finansiniai įsipareigojimai, įmokos tampa mažesnės, todėl žmonėms lieka daugiau pinigų, vadinasi, jie gali arba taupyti, arba ieškoti kažkokių kitų būdų, kaip tuos pinigus įdarbinti.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kalbinant vilniečius, tik vienas pasakė, kad taupo juodai dienai. Kaip suprantu, dienai X lietuviams dar nepavyksta atsidėti?
– Geriau sakyti ne juoda diena, bet juodas pusmetis. Finansų ekspertai rekomenduoja turėti tokią finansinę pagalvę, kad, netekęs pajamų šaltinio, galėtum išgyventi pusę metų. Šis rodiklis (apklausose) taip pat yra geresnis. Mus maloniai nustebino, kad net 30 proc. žmonių sako, kad galėtų išgyventi pusę metų ir ilgiau, jei staiga netektų darbo. Kita vertus, šiuo metu 15 proc. respondentų teigia, kad negalėtų išgyventi net trijų mėnesių.
Žurnalisto kalbinti vilniečiai pateikė patarimų, kaip sutaupyti:
„Mažiau valgyti reikia ir tada susitaupo, nes tikrai maistui labai daug išeina pinigų“, – juokėsi moteris.
„Daug dirbti“, – papildė ją vyriškis.
„Mažiau pirkinių, mažiau pramogų. Manau, taip gal būtų galima pasispausti“, – kalbėjo jaunas vilnietis tėvelis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...