- Tomas Kavaliauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Koreguojama renovacijos paramos programa. Nors, kaip ir anksčiau, valstybė apmokės trečdalį renovacijos išlaidų, tačiau dešimtadaliu išaugs šilumos punktų atnaujinimo parama. Grąžinama anksčiau taikyta 100 proc. parama, skirta renovacijos dokumentams rengti, bus kompensuojamas elektros instaliacijos atnaujinimas. Siekiant aukštesnės renovacijos kokybės, griežtėja atsakomybė daugiabučių atnaujinimo dalyviams ir prižiūrėtojams.
Jau šiemet Lietuvoje, žadama, bus renovuotas dutūkstantasis daugiabutis, o Ignalina taps pirmuoju šalies miestu atnaujinusiu visus miesto daugiabučius. Tokie rezultatai skaičiuojami 2013 m. atnaujinus renovacijos programą.
Tiesa, beveik kiekviena valdžia vis pakoreguoja jos modelį. Ir šį kartą vyriausybė nusprendė šiek tiek pakeisti kai kuriuos finansinius dalykus – dešimtadaliu didinama parama, skirta šilumos punktams atnaujinti, valstybė trečdalį lėšų dengs už elektros ūkio sutvarkymą.
„Ne tokia didelė dalis, kaip mes norėtume, renovuojamų namų renovuoja šilumos punktus, tai šilumos sistemos renovacijai, atnaujinimui, ne 30 proc. skiriam, o 40 proc., tai 10 proc. didesnė“, – sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas.
„Šilumos punktas susideda su šilumos tiekimo ir karšto vandens ruošimo prietaisų keitimu į pažangius, modernius ir energiją taupančius prietaisus, o šildymo sistema, vamzdynai, prietaisai ir balansiniai ventiliai ant sistemos taip pat kartu sudėjus“, – aiškino Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas.
Nors, kaip ir anksčiau, valstybė apmokės 30 proc. visų renovacijos išlaidų, į jas bus įskaičiuojamas ir elektros ūkio modernizavimas. Tuo metu lengvatinę paskolą, be valstybės dotacijos, bus galima naudoti keičiant šalto vandens vamzdyną, kanalizaciją, įrengti priešgaisrinę sistemą, o nuo praėjusių metų ir remontuoti laiptines.
Keičiasi ir valstybės paramos teikimo tvarka. Nuo šiol paskola renovacijai su valstybės garantija, t.y. fiksuotomis 3 proc. palūkanomis, bus suteikiama nebe 20, o tik 5 metams. Vėliau gyventojams jas gali tekti mokėti tokias, kokias nustatys kreditorius.
„Labai didelė dalis gyventojų grąžina paskolas per 5-7 metus ir tokiu būdu nutraukia kreditų sutartis ar mokėjimus, ir valstybė pasiėmė įsipareigojimą, kad 5 metus ji dengs visas palūkanas, kurios bus virš 3 proc. Mes labai tikimės, kad bus pasiūlytos tokios finansinės sąlygos, kad tos palūkanos nebus didesnės nei 3 proc.“, – pasakojo M. Narmontas.
Siekiant aukštesnės kokybės, nuo šiol nebegalima pirkti rangos darbų kartu su techninio projekto rengimu – turės būti skelbiami atskiri konkursai. Griežtėja ir daugiabučių atnaujinimo proceso dalyvių atsakomybė. Projekto administratoriai (įmonė ar pirmininkas) turės su būsto energijos agentūra pasirašyti valstybės paramos sutartį ir įsipareigoti, kad tinkamai informuos gyventojus apie renovacijos procesus. Didesnės prievolės techninės ir statybos darbų prižiūrėtojams.
„Šiuo metu užtektų vien tik pastabos iš statybos inspekcijos pusės, kad darbai atliekami nekokybiškai, ir užsakovas galėtų ženkliai lengviau pakeisti techninį prižiūrėtoją. Bus žymiai labiau sugriežtinta atsakomybė projekto administratoriaus, kad jis aktyviau prižiūrėtų kokybę, kad jis siektų sparčiau ir greičiau įgyvendinti projektą ir pasiekti tuos rezultatus, kurie yra numatyti“, – teigė VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.
Valstybė deklaruoja tikslą kasmet renovuoti apie 500 daugiabučių, maždaug tiek jų šiuo metu ir renovuojama, o iki vasario, paskelbus kvietimus, laukiama dar tiek pat naujų paraiškų renovacijai. Atnaujinimo darbai turėtų prasidėti šiemet arba kitąmet.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.3
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo1
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?13
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...