- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus Pramonės ir Verslo Asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas sakė, jog Kinijos spaudimas įmonėms yra toks didelis, kad informaciją apie galimą investuotojų pasitraukimą iš Lietuvos reikia vertinti labai rimtai, praneša Info diena.
„Vokietijos, Baltijos šalių prekybos rūmai oficialiai kreipėsi į mūsų valdžios institucijas, tuos laiškus yra gavusios kelios mūsų ministerijos, prezidentūra ir t. t. Mes visi suprantame, kad vokiečiai yra ta tauta, kuri šiaip nerašo laiškų todėl, kad, na, neturi prieš Kalėdas ką veikti. Jie tikrai labai gerai paskaičiuoja, pamatuoja ir įspėja apie grėsmę. Taip pat, ne viena įmonė dirba su Kinija ir, iš tikrųjų, labai daug yra grėsmingų įspėjimų, kad toms įmonėms gali būti blogai, taip pat su kokiomis rizikomis susiduria ir t. t. Ne viena įmonė paminėjo, kad tarp galimų scenarijų yra pasitraukimas iš Lietuvos”, – dalijosi S. Besagirskas.
Kinijos spaudimas šalims pasireiškia įvairiai. „Mes suprantame, kad eksportas į Kiniją sustojo, importas irgi stringa. Vienoms įmonėms sako, kad jos kol kas nejaučia to, kitos įmonės mato, kad prekės tiesiog neatkeliauja, atkeliauja vėliau ar už didesnę kainą ir pan. Didžiosios Europos kompanijos irgi patiria spaudimą: kinai sako, kad jeigu jūs dirbsite su Lietuva, mes irgi mąstysime, kaip čia su jumis nedraugauti, t. y. galbūt kainas kelti, galbūt mažiau pirkti, parduoti ir pan.“, – teigė pašnekovas.
S. Besagirskas/A. Ufarto/BNS nuotr.
Vokietijos investicijos Lietuvoje yra tikrai didelės. Pavyzdžiui, „Continental“ į Lietuvą atėjo su viena didžiausių investicijų – apie 180 mln. eurų, „Hellos“ investicijos yra daugiau nei 30 mln. eurų. S. Besagirskas, paklaustas, ar tokio dydžio įmonės galėtų pasitraukti iš Lietuvos, pripažino, kad ilgainiui šių įmonių pelnas gali smukti.
„Aš manau, kad jie taip paprastai nepasitrauks, bet jie skaičiuos, ir elementariai skaičiai viską pasakys. Jeigu jie matys, kad tai yra nepelninga – na, kinai pasakys, kad jų žaliavos kainuos, tarkim, 20 proc. brangiau, jeigu jie dirbs su Lietuva, – tai jie natūraliai pasiskaičiuos. Jie yra verslininkai, ne politikai. Matys, ar jiems apsimoka, ar ne, priklausomai nuo to, kokį susitarimą jie ras su kinais. Viena iš rizikų – jie priims tokį sprendimą, kad pasitrauks visiškai”, – svarstė S. Besagirskas.
Vokietijos investicijos Lietuvoje dabar yra pusantro milijardo eurų. Pasitraukimas esą galimai paskatintų ir tokį patį kitų šalių žingsnį.
„Man vienos vokiečių įmonės vadovas pasakė labai tiesiai: jeigu pasitraukia vokiečiai, pasitraukia visi iš paskos – tada jūs galite užrakinti Lietuvą. Aš manau, problema bus ta, kad mes kaip šalis, į kurią galima investuoti, dešimt metų būsim niekam neįdomūs, niekas net nesvarstys galimybės čia investuoti. Gal kokia nors graži lietuvaitė susiras gražų italą ir jie čia atidarys piceriją, bet jeigu kalbam apie rimtas, dideles investicijas, tai manau, kad mes būsime ta „balta dėmė“ žemėlapyje, kurią visi tiesiog pravers. Jeigu kalbame apie gamybinį verslą, kuris didžiąja dalimi susijęs su Kinija, manau, kad visoms gamybinėms įmonėms, nepriklausomai, kas yra kapitalo savininkas – lietuvis, prancūzas, britas ar vokietis – jiems čia bus tiesiog nepalanku dirbti, ir jie mąstys apie planą B, kur galima išsikelti tik dėl ekonominių priežasčių. Verslas politikos nedaro – verslas uždirbinėja pinigus“, – aiškino vyras.
Verslas politikos nedaro – verslas uždirbinėja pinigus.
Tam, kad šalies ekonominė ir politinė padėtis pagerėtų, S. Besagirskas siūlė atsitraukti.
„Galbūt politiškai nelabai gražiai skambės, bet reikia atsitraukti. Pavyzdžiui, Taivano pavadinimą atstovybėje pakeisti į Taipėjaus. Vieną žodį pakeitus, manau, laikinai išspręstume problemą“, – tikino pašnekovas.
Apie tai, kokia būtų paties Taivano reakcija į šį gestą, S. Besagirskas svarstė, jog tai neturėtų jo įžeisti.
„Taivanas vis tiek yra mūsų partneris ir nusisukti nuo Taivano tikrai nereikėtų. Reikia su jais kalbėtis, bet jie puikiai supranta situaciją ir nemanau, kad jie įsižeis ir t. t. Reikia kalbėti, kad mes juos palaikysime, tik šiandien, kadangi grėsmės yra per didelės, mes atsitraukiame, bet toliau su jais draugausime. Manau, kad mes neišduodame savo principų, bet tuo pačiu nepasmerkiame savęs badauti. Kartais reikia nuleisti galvą ir pripažinti pralaimėjimą“, – nuomonę išsakė S. Besagirskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
Nori sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms: laimės prekybininkai?2
Naujoji valdžia pažadėjo sumažinti PVM tarifą vaisiams ir daržovėms. Tikisi vienu šūviu nušauti du zuikius – ir sumažinti išlaidas maistui, ir pagerinti žmonių sveikatą. Tačiau ekonomistai tokį užmojį vadina biudžeto...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...