Peržvelgus viešojoje erdvėje publikuojamus darbo skelbimus, VDI pastebi, kad didesnė dalis darbdavių, ieškodami darbuotojų, skelbimuose jau nurodo siūlomą atlyginimą. Tačiau tai darydami vis tiek nepaiso Darbo kodekso nuostatos reikalavimų.

Anot VDI, siūlomas darbo užmokestis darbo skelbimuose nurodomas įvairiai: suma prieš mokesčius ar atskaičius mokesčius, kai kur į atlygį įskaičiuojami ir priedai už pasiektus darbo rezultatus ir pan.

Liepos pabaigoje įsigaliojusi Darbo kodekso nuostata numato darbdavio pareigą darbo skelbime nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą.

„Darbdaviai ne visuomet įsigilina, kokį siūlomą atlyginimą jie privalo nurodyti. Turi būti skelbiamas siūlomas bazinis darbo užmokesčio dydis arba pareiginės algos pastoviosios dalies dydis ir (arba) dydžio intervalas. Žinoma, darbdaviams nedraudžiama skelbime nurodyti ir mokamų priedų dydį, tačiau priedai turėtų būti aiškiai atskirti nuo bazinio darbo užmokesčio“, – pranešime cituojamas Lietuvos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Pavyzdžiui, darbo skelbime gali būti siūlomas bazinio darbo užmokesčio dydžio intervalas nuo 650 iki 850 eurų (bruto/neto), priedai už pasiektus rezultatus – nuo 200 iki 300 eurų (bruto/neto).

Kaip praneša VDI, nurodant bendrą darbo užmokesčio intervalą su mokamais priedais, potencialūs darbuotojai gali būti klaidinami.

Taip pat darbo skelbimuose turi būti nurodomas visas siūlomo darbo užmokesčio intervalas.

Tuo atveju, jeigu darbdavys nevykdo reikalavimo skelbti darbo užmokestį darbo skelbimuose ar vykdo jį netinkamai, VDI, nustačiusi šį pažeidimą, gali taikyti administracinio poveikio priemones – nuo 80 iki 880 eurų.

Darbo kodeksas numato, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomą darbo užmokestį. Kur skelbimas yra skelbiamas – darbdavio pasirinkimas.