- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kreditų biuras skaičiuoja, kad per kelis šių metų mėnesius gyventojų įsiskolinimas pasiekė kone 7 mln. eurų. Tačiau bankuose guli keturiskart didesnės lietuvių santaupos. Ekonomistai tokį paradoksą aiškina atotrūkiu tarp turtingųjų ir nepasiturinčių, pasakojama LNK reportaže.
Šiemet atsukti santaupų stiklainių nespėjo jau 5 tūkst. žmonių. Tiek pasipildė naujų skolininkų ratas nuo sausio iki balandžio mėnesio.
„Tai – žmonės, kurie nesugebėjo pakeisti savo vartojimo įpročių dėl pakilusių energetikos, šildymo kainų ir padidėjusios infliacijos“, – teigė „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas.
Skolininku žmogus tampa neatsiskaitęs už paslaugas 1,5 mėnesio ir daugiau. Kai kurios įmonės tokių priskaičiuoja penktadaliu daugiau nei pernai.
„Tas augimas yra spartesnis. Anksčiau jis būdavo arba labai ženklus, arba iš viso netgi mažėdavo“, – konstatavo „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis.
Nors metų pradžioje skolininkų visada padaugėja, ekonomistas neabejoja, kad metų pabaigoje jų bus dar daugiau.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Kalbant apie įsiskolinimus, manau, ta tendencija tik didės, nes ekonomika leidžiasi, einame į recesiją. Kol kas centriniai bankai laikosi pozicijos dar didinti bazinę palūkanų normą“, – teigė ekonomistas Sigitas Besagirskas.
Dažniausiai įsiskolinama už komunalines paslaugas: elektrą, šildymą ar vandenį.
„Šiemet Panevėžio gyventojų skolos siekia 1,34 mln. eurų, tuo tarpu pernai ši suma buvo mažesnė – 1,2 mln. eurų. Įsiskolinimo suma padidėjo nedaug – apie 120 tūkst. eurų“, – konstatavo „Panevėžio energijos“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovas Vidmantas Žalkauskas.
Šiemet Panevėžio gyventojų skolos siekia 1,34 mln. eurų, tuo tarpu pernai ši suma buvo mažesnė.
Kitos skolos susikaupė už paimtus vartojimo kreditus. Už tai kelis kartus išaugusios palūkanos būstų kreditų gavėjų dar neprispaudė.
„Pačių būstų paskolų segmente vėlavimų nefiksuojame, nes turbūt pirmiausiai žmonės stengiasi apsaugoti savo būstą ir laiku sumokėti paskolų įmokas. Tačiau vartojimo kreditų segmente tas įsiskolinimų augimas yra“, – sakė M. Šlepetis.
Anot „Creditinfo Lietuva“ bendra lietuvių skola jau siekia 365 mln. eurų. Kone septyniais milijonais daugiau nei sausį. Du trečdaliai skolų priklauso vyrams.
„Dažniausiai tai yra nuo 35 iki 55 metų amžiaus vyras. Dar toks įdomus faktas, kad paskutinį mėnesį labiau neatsiskaitė jaunesni vyrai nuo 25 iki 35 metų amžiaus“, – komentavo A. Kačinskas.
Kol vienus slegia skolos, kitiems pinigų nė nereikia. Tad juos laiko banke. Lietuvos banko duomenimis, praėjusių metų pabaigoje namų ūkių indėliai išaugo milijardu, o iš viso pernai bankuose saugota daugiau kaip 28 mlrd. eurų.
Paskutinį mėnesį labiau neatsiskaitė jaunesni vyrai nuo 25 iki 35 metų amžiaus.
„Per pandemiją rekordiškai išaugo bankuose turimų indėlių skaičius, todėl ankstesnių metų augimas ir sudaro įspūdį, kad daug tų indėlių yra sukaupta. Tačiau ta situacija, sakyčiau, pasenusi“, – teigė Laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius.
Kai kuriuose bankuose kone septynis kartus išaugo ir terminuotų indėlių sutarčių. Už pinigų laikymą juose dar mokamos nuo 2 iki 3 proc. palūkanos. Tokiam indėlininkų ir skolininkų paradoksui ekonomistas turi savo paaiškinimą. Esą infliacija tik išryškino atotrūkį tarp turtingųjų ir nepasiturinčiųjų.
„Turime dvi skirtingas žmonių kategorijas. Vieni, kurie turi pinigų, juos prilaiko ir niekur nededa. O tie, kuriems trūksta pinigų, kurie skolinasi, jiems tų paskolų įmokos pabrango“, – kalbėjo S. Besagirskas.
Kad pasiturintiems nė nereikia naudoti santaupų, anot L. Marcinkevičiaus, iš dalies nulėmė ir centrinių bankų politika.
„Kadangi Europos Centrinio Banko instrumentai ir buvo orientuoti į kiekybinį skatinimą, obligacijų supirkimą. Tie, kurie buvo investavę prieš tai, jie daugiausiai ir laimėjo“, – sakė L. Marcinkevičius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Investuok Lietuvoje“: šiemet – 22 nauji tiesioginių užsienio investicijų projektai
Pirmąjį šių metų metų pusmetį Lietuvoje patvirtinti 22 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai – aštuoni nauji bei 14 – šalyje jau veikiančių bendrovių, skelbia „Investuok Lietuvoje“. ...
-
Įsigaliojo įstatymo pakeitimai dėl fejerverkų: paaugliai „bambioškių“ įsigyti negalės1
Pirmadienį įsigaliojo Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis Seimas sugriežtino prekybą fejerverkais, suteikė daugiau teisių savivaldybėms, kurios miestuose galės nustatyti zonas be fejerverkų. ...
-
Prie Aplinkos ministerijos protestuojanti Pagirių bendruomenė prieštarauja vandenvietės sumažinimui
Pirmadienį Pagirių kaimo bendruomenė „Medeina“ prie Aplinkos ministerijos surengė piketą, kaip teigiama, dėl institucijos noro sumažinti Pagirių vandenvietė ir leisti verslui vykdyti statybas tiek jos, tiek kitų vandenviečių teritorijoj...
-
Šimkams ūkininkavimas – ne tik verslas, bet ir meditacija, hobis1
Kai Irena ir Rolandas Šimkai dar gyveno Vilniuje, ėjo atsakingas ir aukštas pareigas, lipdukas ant vienos virtuvinės spintelės priminė: „Gyvenimas per trumpas, kad gertum prastą vyną.“ Rolando nuomone, tai reiškė: gyveni...
-
Ž. Mauricas: dar viena mokesčių kėlimo bangelė galima po Seimo rinkimų1
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad priimtas gynybai skirtų mokesčių paketas yra geresnis, negu buvo galima tikėtis ir verslui esminio poveikio neturės. Vis tik, jo manymu, mokesčiai gali būti keliami dar kartą p...
-
Tiltų metai Kaune: per Nerį statys naują jungtį dviratininkams ir pėstiesiems28
Abipus Nemuno krantų ryškėjant dviejų naujų tiltų vietoms, visuomenei oficialiai pristatyta ir būsima trečioji. Šįkart – per Nerį. 312 metrų ilgio dviratininkų ir pėsčiųjų tiltas taps itin svarbia jungtimi tarp Senamiesčio i...
-
Europos Sąjungoje įsigalioja didesni muitai rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams1
Europos Sąjungoje (ES) nuo pirmadienio įsigalioja ženkliai padidinti importo muitai daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams. ...
-
Vartotojams mažėja visuomeninės elektros kainos, dujų tarifai nesikeičia2
Energetikos rinkos reguliuotojui gegužę patvirtinus naujus tarifus, nuo liepos visuomeninės elektros kainos, kurias moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, mažėja 8–12 proc., arba 1,8 cent...
-
Vyriausybė pritarė ministerijos patikslinimams dėl prekybos alkoholiu licencijavimo1
Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) siūlymams, kuriais tikslinamos didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholiu taisyklės, licencijų ir leidimų pirkti etilo alkoholį reglamentavimas. ...
-
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija atleidžia 38 darbuotojus: atskleidė, kas įvyko6
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (VTDK) atleidžia 38 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Iš viso mokymosi įstaigoje šiuo metu dirba 248 asmenys. ...