- Žygimantas Šilobritas (ELTA)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos 2025 m. biudžeto svarstymo metu Seime kilus klausimų, ar dalis „paklaidos ribose“ rastų lėšų turėtų būti skiriamos žvyrkelių programai, finansų ministras Rimantas Šadžius tvirtina – tai reikalinga, nes mažina socialinę atskirtį. Anot jo, net nedidelis išasfaltuoto žvyrkelio kiekis reiškia patogesnį susisiekimą tarp centrų ir regionų.
„Žvyrkelių finansavimo programa – tai ne vien žvyrkeliai ir ne vien asfaltavimo įmonių darbo užmokestis ir darbo vietos. Tai yra didžiulis socialinis klausimas, nes žvyrkeliai garantuoja didžiulę socialinė atskirtį tarp tų, kurie gyvena didesniuose miestuose ir tų, kurie gyvena toliau. Ir čia yra ne tik programos pajudinimas, bet ir žingsnis link socialinės atskirties mažinimo tarp gyvenančių centruose ir regionuose“, – antradienį Seimo posėdžio metu teigė R. Šadžius.
„Išasfaltuotas žvyrkelis, net jei jo kilometrų nedaug, tai didžiulis pokytis gyvenimo komforte. To ir siekiame“, – pridūrė jis.
Ministras taip atsakė į „Nemuno aušros“ atstovo Raimondo Šukio klausimą, ar žvyrkelių programa yra toks svarbus prioritetas, kai yra kitų sferų, kurioms reikalingas finansavimas.
„Savotiškai labai nuskambėjo, kad Vyriausybė rado 20 mln. eurų būtent žvyrkelių programai. Man tai pasirodė labai klaustinas prioritetas. Visiškai neatsižvelgta į, pavyzdžiui, penktadienį vykusį teisės forumą, kur buvo prašoma lėšų teisėjų padėjėjų darbo užmokesčio klausimų sprendimams. Tai labai svarbi sritis, tad ar žvyrkeliai, tas tikrai prioritetas?“ – klausė politikas.
Čia yra ne tik programos pajudinimas, bet ir žingsnis link socialinės atskirties mažinimo tarp gyvenančių centruose ir regionuose.
R. Šadžius atsakydamas į klausimą patikino, kad kiti prioritetai finansavimui buvo svarstyti, tačiau biudžetui esant ant 3 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto – ELTA) deficito ribos, jų poreikių patenkinti nebuvo galima.
„Valstybė turi daug prioritetų. Ir minimas poreikius Vyriausybė taip pat svarstė. Tačiau finansinių galimybių peržiūrėti ir koreguoti dalykus paribyje raudonos linijos biudžete nebuvo“, – sakė R. Šadžius.
„Sprendimas nesumažina jūsų iškeltos problemos reikšmės. Bet, deja, Vyriausybė negalėjo patenkinti visų prioritetų“, – tikino jis.
Antradienį R. Šadžius pristatė 2025 m. Lietuvos biudžeto projekto pakeitimus. Tarp papildomų išlaidų numatyta skirti 20 mln. eurų žvyrkeliams asfaltuoti.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad už skirtą finansavimą Lietuvoje kitąmet bus galima inicijuoti apie 25–30 km ilgio atkarpų, numatytų žvyrkelių programoje, modernizavimo darbus.
Antradienį Seimas antrą kartą apsvarstė kitų metų valstybės biudžeto projektą. Vyriausybės patikslintame 2025 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,10 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks tiek pat, o išlaidos 23,2 mlrd. eurų (dabar – 78,5 mln. eurų didesnės).
Lyginant su 2024 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. turėtų sudaryti apie 44 proc. BVP, deficitas – 3 proc. Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo tokie patys, kadangi jame jau pasiekta Mastrichto kriterijaus 3 proc. nuo BVP skolinimosi riba.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...
-
Keturių šalių energetikos ministrai Rygoje aptars artėjantį sinchronizavimą su Europa
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas penktadienį Rygoje su Baltijos šalių ir Lenkijos kolegomis aptars vasario pradžioje įvyksiantį Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemų sinchronizavimą su Vakarų Europos elektros tinklais ir...
-
LSDP valdyba aptars gynybos finansavimą, Žemaitaičio retoriką
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba penktadienį aptars rengiamą Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą, gynybos finansavimą, koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitai...
-
Nausėda su LB vadovu Šimkumi aptars gynybos finansavimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...