– Atnešėte blogų žinių. Pagal Jus, vanduo turėtų brangti. Kodėl?

– Nesakyčiau, kad tai labai blogos žinios. Mūsų gyvenime brangsta viskas: dujos, elektra, kuras, obuoliai. Mes esame viešieji vandens tiekėjai, turime valstybės įstatyminį įpareigojimą nepertraukiamai tiekti vandenį ir mes tą savo įsipareigojimą vykdome. Kai kuriais atvejais situacija būna tokia, jog staiga išauga energetinių išteklių kainos. Mums svarbiausios yra elektros kainos. Jeigu žiūrėtume į sąnaudų lentelę, jos 40–45 proc. sudaro atlyginimai ir socialinio draudimo mokesčiai, o pačią didžiausią dalį sudaro elektra. Iki šiol šioje sąnaudų dalyje elektros procentinė dalis buvo 12 proc. Po praeitų metų pabaigos kainų pabrangimo, šių metų kainų pabrangimo dalis išaugo iki 20–24 proc.

– Ką tai reiškia toms įmonėms, kurias vienija Jūsų organizacija?

– Tai reiškia, kad jos patiria didelių sunkumų, jos turi nešti šią papildomą finansinę naštą. Nebelieka lėšų kitoms veikloms. Nebelieka apyvartinių lėšų turimų projektų įgyvendinimui, įvairių planinių remontų atlikimui, kadangi nėra pakankamai lėšų.

– Ką Jūs įprastai darydavote, kai pakildavo viena iš dedamųjų dalių?

– Kad taip stipriai pakiltų viena iš dedamųjų dalių, taip niekada įprastai ir nebuvo. Tai atsitiko tik praeitų metų pabaigoje ir šių metų pradžioje. Pagal vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą mūsų kaina gali būti peržiūrima vieną kartą per metus.

Nors pinigai niekur nedings, jie reikalingi čia ir dabar. Mes jų praktiškai neturime, kadangi turime mokėti už elektros energijos sąnaudas.

– Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) sako, kad Jūs dramatizuojate situaciją, nes problemos nėra. Jūsų kaina ir bus peržiūrima vieną kartą per metus.

– Nors pinigai niekur nedings, jie reikalingi čia ir dabar. Mes jų praktiškai neturime, kadangi turime mokėti už elektros energijos sąnaudas.

– Ko norėtumėte, kad būtų padaryta? Ar norėtumėte, kad peržiūrima būtų du kartus per metus?

– Mes norėtume, kad tai būtų atliekama du kartus. Mūsų nuogąstavimus išgirdo ir VERT, ir aplinkos ministerija, yra rengiamas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas. Kada elektros energijos sąnaudos viršys 50 proc. lūkesčių, tada galimai galėsime su pagrindimu kreiptis į VERT, ji dviejų mėnesių laikotarpyje turėtų šią kainą peržiūrėti ir mums šiek tiek atlaisvinti rankas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Minėjote, kad išaugus elektros kainoms tos įmonės nebeturi apyvartinių lėšų. Ar turite informacijos, kiek konkrečiai patiriate papildomų sąnaudų?

– Galiu iš karto paminėti kelias įmones, kurios įvardino savo patirtus nuostolius: „Sūduvos vandenų“ per tą trumpą laikotarpį patirti nuostoliai siekia 104 tūkst. eurų, „Varėnos vandenų“ – apytiksliai 140–150 tūkst. eurų. Jau nebekalbu apie kitas įmones, kurios yra gerokai didesnės ir jų elektros sunaudojimas yra pakankamai didelis.

– Jeigu bus įsiklausyta į Jūsų nuogąstavimus dėl apyvartinių lėšų ir vandens dedamoji bus pakeista, kiek brangs kubas vandens?

– Lietuvoje vienas namų ūkis vidutiniškai suvartoja apie du tris kubus vandens. Jeigu imtume vidutinę kainą, Vilniuje yra 1,32 eurai už vandens kubą, Šilutėje – 2,40, Varėnoje irgi apie 2,40. Jeigu vidutinis suvartojimas yra trys kubai ir jeigu pabrangimas būtų 15–20 proc., kaip prognozuojama, tai galima paskaičiuoti. Jeigu kubas kainuoja du eurus, tada prisideda apie 30 centų. Nežinau, ar čia daug, ar mažai. Mes turguje obuolius perkamės brangiau ir džiaugiamės.