- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Elektroninė prekyba tampa vis labiau konkurencinga tradicinei – reguliarių pirkėjų internetu dalis auga ir tokį apsipirkimo procesą šiandien renkasi 1 pirkėjas iš 2. Tad kokios yra elektroninių pirkimų rinkos ir jos vartotojų aktyvumo tendencijos Europoje bei Lietuvoje?
Pirkimas internetu įgauna pagreitį
„DPD grupės“ vykdytos tarptautinės apklausos duomenys atskleidžia, kad Europoje internetiniai pirkėjai 11,3 proc. visų savo pirkimų atlieka internetu ir daugiau nei pusė jų tai daro bent kartą per mėnesį. Pasak Gabrieliaus Bilevičiaus, „DPD Lietuvos“ pardavimų ir rinkodaros vadovo Baltijos šalims, tai iš dalies lemia pirkėjų turėtos patirtys.
„Reguliariai internete apsiperkančių vartotojų dalis daugumoje Europos šalių didėja ir tai patvirtina, kad pirkimas internetu įgauna pagreitį. Vartotojai, išbandę prekių įsigyjimą elektroninėse parduotuvėse ir turėję teigiamas patirtis tiek pirkimo, tiek prekių pristatymo procesuose, dažniausiai jį renkasi ir toliau. 86 proc. visų internetinių pirkimų Europoje yra įvykdomi trečdalio visų elektroninių parduotuvių pirkėjų, dažniausiai stambiųjų įmonių. Tačiau internetu perkančių pavienių vartotojų gretos auga itin sparčiai“, – teigia jis.
Vartotojų aktyvumą lemia rinkos dydis
Apklausos duomenimis, Lietuvoje vos 9,1 proc. visų pirkimų atliekama internetu – tai yra daugiau nei Latvijoje bei Estijoje, kur pirkimų internetu įvykdoma mažiau negu 8 proc., tačiau daug mažiau nei kitose Europos šalyse. Pasak G. Bilevičiaus, tokie skirtumai priklauso ir nuo internetinės prekybos rinkos dydžio skirtumų tarp šalių.
„Kai kuriose šalyse, sakykime, Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje, o ypač Rusijoje, internetinės prekybos rinka auga daug greičiau nei tokiose šalyse kaip Latvija ir Estija, kur jos dalis vis dar ganėtinai maža. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė jau kuris laikas stiprina savo vaidmenį kaip pagrindinė elektroninių parduotuvių rinka Europoje. Prie to prisideda ir kartu vis labiau augantis pirkėjų aktyvumas, ypač tų, kurie internetu perka bent kartą per savaitę“, – komentuoja G. Bilevičius.
Interneto pasiekiamumas neatspindi pirkimo internetu dažnio
Interneto pasiekiamumo (kitaip – internetu besinaudojančių vartotojų kiekio) vidurkis Europoje – 82 proc., reguliariai elektroninių parduotuvių paslaugomis naudojasi 54 proc. internetinių pirkėjų ir šis skaičius daugelyje šalių auga. Apklausos duomenys rodo, kad interneto vartotojų šalyje kiekis nėra tiesioginis pirkimų internetu reguliarumo atspindys.
„Lietuvoje internetu naudojasi 77 proc. vartotojų, 45 proc. internetinių pirkėjų elektroninėse parduotuvėse perka bent kartą per mėnesį. Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje interneto pasiekiamumas tik 1 proc. mažesnis, tačiau reguliariai internete perkančių pirkėjų – vos 39 proc. Bene didžiausia interneto skvarba (93 proc.) yra Jungtinėje Karalystėje, kurioje iš visų internetinių pirkėjų bent kartą per mėnesį perkančių – 66 proc., kas yra daugiau už Europos vidurkį. Lyginant skirtingose šalyse esančią interneto skvarbą, pastebima, kad tai nėra pagrindinis apsipirkimo internetu reguliarumą lemiantis veiksnys“, – komentuoja ekspertas.
Pirkimą skatina technologinės naujovės
Pasak G. Bilevičiaus, didelę įtaką elektroninei prekybai, o taip pat ir vartotojų aktyvumui, turi technologinės pirkimo internetu galimybės bei jų tobulėjimas.
„Elektroninės parduotuvės iš dalies priklauso nuo naujų technologijų vystymosi. Įtaką daro mobiliosios technologijos, išmanieji įrenginiai, todėl mobiliųjų interneto svetainių bei programėlių kūrimas yra vienas iš veiksnių sėkmingam elektroniniam verslui. Naujosios technologijos taip pat skatina ir impulsyvius pirkimus – vartotojai susiduria su galimybe pirkti net ir būdami socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, čia reklamuojamos prekės gali būti įsigyjamos paspaudus ant reklamos – jos automatiškai nukreipia į pirkėjo krepšelį internetinėje parduotuvėje. Atsiranda ir kitų novatoriškų apsipirkimo skatinimo būdų, kaip kad balsu suaktyvinamos prekybos paslaugos bei virtualioji realybė, jau pradedama pasitelkti ir elektroninei komercijai“, – aiškina jis.
Tyrimo „E-shopper barometer Global report“ duomenys. Šį tyrimą „DPD group“ užsakymu atliko „Kantar TNS“. 2017 m. birželio-liepos mėn. apklausta 24,871 žmonių 22 Europos valstybėse, Lietuvoje apklausti 821 asmenys.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas5
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą2
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę1
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas3
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...