Plačiau tyrimą pakomentavo banko Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

– Liūdnoka, bet nėra labai didelė dalis tokių, kurie sakytų, kad yra visiškai užtikrinti savo finansiniu saugumu dabar ir ateityje. Tokių yra tik vienas iš dešimties. Palyginti su praėjusiais metais, tų gyventojų dar sumažėjo.

– Kiek sumažėjo?

– Beveik dvigubai, turėjome 18 proc., dabar turime 10 proc. Akivaizdu, kad kainų augimas, infliacija, nesibaigiantys finansiniai neramumai ir turbulencijos neprideda saugumo jausmo. Kita vertus, gana sudėtinga suprasti tuos atsakymus, kai matome, kad indėliai, santaupos yra rekordiniai ir laikomi bankuose kaip saugumo pagalvė, tačiau finansinio saugumo jausmo neprideda.

– Nepaisant rekordinių indėlių ir to, kad lietuviai daug santaupų laiko bankuose, pasirodo, mažai galėtų pragyventi ilgesnį laiką. Kokie čia buvo skaičiai? 

– Paskutinėje mūsų apklausoje tik trečdalis Lietuvos gyventojų sako, kad netekę pajamų, galėtų pragyventi tris mėnesius ir padengti savo įsipareigojimus. Tai liudija, kad nors santaupų tikrai nemažėja, tačiau jos pasiskirsčiusios labai netolygiai. Duomenys atskleidžia, kad kiek ramesni ir daugiau santaupų sukaupę yra vyresnio amžiaus žmonės. Jaunimas iki 30 metų patiria nemenką finansinį stresą. Anksčiau atliktose apklausose minima, kad tas finansinis stresas – tiesiog nuolatinis. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl atsirado finansinis stresas? Ar trūksta finansinio raštingumo? Minėjote, kad infliacija irgi turėjo įtakos, bet ar vien tik infliacija turėjo įtakos?  

– Žinių nėra daug. Mūsų finansinės sveikatos indeksas, kurį mes matuojame ne vienerius metus iš eilės, rodo, kad galime rašyti stiprų penketą dešimtbalėje sistemoje. Prieš keturis–penkis metus buvo pandemija, neramumai dėl darbų, infliacija, karas. Mes nuolat gyvename iššūkių pasaulyje, kuomet neaišku, kuo remtis ir kaip išlikti saugiai, kaip stabiliai valdyti finansus. Klausimų kyla daugeliui. 

– Finansinis nesaugumas ir priklausomybė nuo artimųjų ar draugų finansinės paramos yra būdinga tam tikroms amžiaus grupėms?  

– Taip, mes užduodame ir tokius klausimus, kiek saugiai jaustųsi gyventojas, netekęs artimų šeimos narių ar valstybės pagalbos, ar jis galėtų pats vienas saugiai toliau dengti savo įsipareigojimus ir jaustis užtikrintu savo finansine padėtimi. Tokių žmonių, kurie sako, kad tikrai galėtų, yra tik šeši iš dešimties. Paskutinėje apklausoje ir kituose tyrimuose matome, kad vis tik finansiškai saugesni yra vyrai. Moterys sako, kad jos yra labiau priklausomos nuo artimųjų pagalbos.  

– Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet Europos Centrinis Bankas mažiausiai kelis kartus mažins palūkanų normas. Ar sumažėjus palūkanų normoms tie rodikliai keistųsi?  

– Be jokios abejonės. Šalia visų neramumų dar padidintos palūkanų normos, kurios tiems žmonėms, kurie turėjo paskolas, įvarė nemenką stresą. Taip, kol kas jų nemažino, bet jau žada mažinti, tai optimizmo turėtų įkvėpti.

– Ar finansinis stresas – sezoninis dalykas? Gyventojus pasiekė mažesnės  kovo mėnesio šildymo sąskaitos. Vasarą taip pat daug mažiau reikia išleisti ne tik šildymui, bet ir kitiems dalykams.

– Vasara – atostogų metas. Lietuviai labai mėgsta atverti pinigines ir pailsėti. Praeitą sezoną buvo labai daug užsakomųjų skrydžių iš Lietuvos. Manau, kad ši vasara niekuo nesiskirs, bus daug švenčių, daug išlaidų ir daug atostogų, tačiau ruduo vėl grįš. Kils daug klausimų, prasidės šildymo sezonas, reikės vaikus leisti į mokyklą. Todėl, kai kalbama apie stresą, tai ir yra esmė – išlaikyti stabiliai prioritetus vietoje, atidėti išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje ir tada streso bus daug mažiau.  

Reiktų vasarą atlikti namų darbus ir susidėlioti ilgalaikės perspektyvos tikslus.

– Kaip lietuviai turėtų tvarkytis su savo finansais? Į ką turėtų atkreipti dėmesį? Kaip išsiugdyti finansinį raštingumą, kad atėjus rudeniui nebūtų streso ir sąskaitos nevargintų?  

– Nuoseklumas ir supratimas to, ką aš darau, kuo aš tikiu, kokie mano tikslai. Kaip galiu sumažinti savo išlaidas? Galbūt atsinaujinti būstą, jeigu labai didelės sąskaitos? Gal galiu kažkokius kitus dalykus padaryti? Galbūt šeimoje yra du automobiliai ir vienas iš jų ilgą laiką nėra naudojamas. Reiktų vasarą atlikti namų darbus ir susidėlioti ilgalaikės perspektyvos tikslus. Reikia rūpintis fizine ir psichologine sveikata, taip pat reikia rūpintis ir finansine sveikata. Tikiu, kad ateis toks laikas, kai mes nuolatos rūpinsimės finansine sveikata. Kas dieną darome sprendimus, kur išleisti pinigus, ar geriau atidėti, ar geriau taupyti, kaip pasitikėti, kaip pasitikrinti informaciją, nepakliūti ant sukčių kabliuko? Tikrai labai daug klausimų, o žinių reikėtų patiems pasiieškoti.