- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į gamybą Švedijos koncernui „Ikea“ susitelkusi Lietuvos baldų pramonė pagrindinius gamybos pajėgumus yra atidavusi vienam dideliam pirkėjui, tačiau nedidelės inovatyvios šalies įmonės geba savarankiškai konkuruoti didelėse užsienio rinkose.
Vokietijoje leidžiamo specializuoto, verslui skirto baldų pramonės žurnalo ir interneto žinių portalo „Möbelmarkt“ vyriausiasis redaktorius Helmutas Merkelis įsitikinęs, kad Lietuvos kaip kilmės šalies ženklas dažniausiai reiškia mažesnės kainos lūkesčius, nes dauguma potencialių Vokietijos užsakovų nežino, ką sugeba Lietuvos gamintojai.
Rinkos koncentracija – (ne)valdoma rizika
Pasak H.Merkelio, Lietuvos baldų pramonės situacija Europos kontekste – išskirtinė, tačiau gamintojai, susikoncentruodami į vieną klieną ir tiekdami baldus iš esmės vien koncernui „Ikea“ – smarkiai rizikuoja.
„Daugelis gamintojų visame pasaulyje galėtų papasakoti apie tai, kaip nukentėjo pernelyg pasitikėdami vienu klientu. Žinoma, schema gamintojams patraukli ir kol ji veikia, viskas atrodo tikrai gerai. Bet jei tik užsakovas nusprendžia pakeisti prekybos sąlygas, tiekėjus ar gaminių šalį, iš karto susiduriama su didele rizika“, – sako „Möbelmarkt“ vyr. redaktorius, kuris savo įžvalgomis dalinsis spalio mėnesį Vilniuje vyksiančioje didžiausioje parodoje „Baldai“.
Jo teigimu, didžiulė rinkos koncentracija gamintojams retai išeina į naudą dar ir dėl to, kad neskatina jų tobulėti ir juo labiau investuoti į gaminių dizainą.
„Pripažinkime, vis dėlto Lietuvos baldų gamintojai dažniausiai gamina ir parduoda tik tam tikras konkrečias dalis, ir nebūtinai kuria visą produktą, todėl jie nėra suinteresuoti tobulinti gaminių dizainą, ieškoti inovatyvių sprendimų“, – sako H.Merkelis.
Ir lietuviai kuria glamūrą
Anot pašnekovo, kai kalbama apie mėginimą užkariauti galimybių pilną Vokietijos rinką, reikia žinoti, kad vartotojai nėra priklausomi nuo stereotipų, todėl nišą čia gali rasti išskirtinius produktus kuriantys gamintojai iš visos Europos.
„Sakyčiau, kad vokiečiai nėra ypatingai išrankūs gaminio kilmės šaliai, kaip ir nėra išimtinai lojalūs savo gamintojams. Svarbiausi pasirinkimą lemiantys kriterijai – kaina ir dizaino sprendimai. Tad kol kas, su nedidelėmis išimtimis, Lietuva labiau gali konkuruoti būtent kaina. Kita vertus, tai gera žinia mažiems, į unikalius dizaino sprendimus orientuotiems gamintojams, kurie tikrai turi galimybių pavergti vokiečių širdis“, – Vokietijos baldų rinkos specifiką atskleidžia prestižinio žurnalo redaktorius.
Lietuvos gamintojai buvo pastebėti ir šio žurnalo redaktorių. 2012 metais „Möbelmarkt“ publikavo didelę tarptautinės Singapūro baldų ir dizaino parodos apžvalgą, kurioje dėmesio sulaukė ir Lietuvos bendrovė „Sedes Regia“. Ji iš Azijos parsivežė apdovanojimą už geriausią eksponatą svetainės baldų kategorijoje. Juo komisija išrinko Jono Jurgaičio kurtą prabangią sofą „Ops! Glamour“.
„Puikiai pamenu, kad tais metais savo leidinyje Lietuvai skyrėme dėmesio. Aš pats buvau vienas iš teisėjų, sprendusių, kas turėtų būti apdovanotas, todėl ir laureatai gerai įsiminė. Gaila, bet dar nedaug žmonių Vokietijoje žino, ką jūsų gamintojai ir dizaineriai gali, todėl daugeliui užrašas „Pagaminta Lietuvoje“ iš esmės reiškia, kad pirmiausia jie gali tikėtis žemos kainos“, – sako H.Merkelis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...