– Kokie maisto produktai brangsta toliau?

– Beveik visi. Iš 52 stebimų produktų 48 brango gana ženkliai, pavyzdžiui, kava, grietinė, duona. Tikriausiai būtų sunku išvardinti viską. Lengviau pasakyti, kas nebrango. Labai neženkliai brango pigusis šokoladas, atpigo pigioji arbata.

– Ar yra objektyvių priežasčių toliau didinti maisto produktų kainas?

– Manau, kad pagrindinė priežastis – energetika, kuri niekaip iki šiol neišsisprendė. Taip pat dujų tiekimo problematika. Šios problemos neišsprendę negalime kalbėti apie pigimą ar stabilizavimąsi.

Turbūt pabaiga ateis tada, kai mes nebegalėsime įpirkti. Prie šios pabaigos mes nuosekliai artėjame.

– Kiek maistas gali brangti? Kur yra pabaiga?

– Turbūt pabaiga ateis tada, kai mes nebegalėsime įpirkti. Prie šios pabaigos mes nuosekliai artėjame. Kainos jau gąsdina. Praeitais metais būtinąjį maisto prekių krepšelį mes galėjome nusipirkti aštuoniolika eurų pigiau. Prie viso to prisidėjo komunalinių mokesčių augimas, šildymas, brangstančios būstų paskolų išlaidos. Prekybininkai jau ne be reikalo pradeda kalbėti, kad senka perkamoji galia. Kai kurie net pradėjo konkuruoti.

– Kaip pastebima, kokių produktų lietuviai pradeda atsisakinėti?

– Manau, kad dabar vyksta tam tikra migracija iš brangaus prekinio ženklo į pigesnį. Taip pat vyksta migracija tarp produktų pakaitalų. Pavyzdžiui, jeigu kiauliena yra pabrangusi ar jai nėra akcijų, žmonės perka vištieną. Tikriausiai atsisakoma ir desertų, galbūt pradedama atsisakinėti kulinarijos produktų, daugiau gaminama namuose. Tai kol kas neįgavę aiškios tendencijos. Ilgainiui matysime, kad žmonėms bus labai aktualios akcijos bei žmonės pirks pigiausius produktus kategorijose.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar ta kova nebus tik akių dūmimas? Kažkam kainas šiek tiek sumažins, bet gal atsigriebs su kitais produktais?

– Manau, kad tame yra tiesos. Su tam tikrais produktais pakviečiama į parduotuvę ir tikimasi, kad žmonės likusį krepšelį surinks pilna kaina. Tačiau žinoma ir kita elgsena, kai žmonės pamato, kad krepšelio suma yra didesnė nei planavo ir kai ko atsisako.

– Kuo prekybos centrų kova dėl pirkėjų pasireiškia ir ar ji gali būti naudinga pirkėjui?

– Pavyzdžiui, „Lidl“ sureagavo į „Maximos“ pirmavimą ir sumažino krepšelio kainą septyniais eurais. Atotrūkis tarp šių dviejų prekybos tinklų labai reikšmingas palyginus su likusiais, link dešimties eurų, kas yra pakankamai reikšminga suma. Tai yra požymis, kad tikrai reaguoja. Likę prekybininkai kol kas žaidžia žaidimą, tačiau, manau, ilgainiui pamatę, kad pas juos prekės neperkamos, nurašymai didėja, reaguos ne tik mažindami prekių kiekį lentynose, bet ir mažindami kainas.