Nebegali ignoruoti realybės

Prieš porą savaičių Lietuvos technologijų įmonių grupės „Teltonika“ pagrindinis akcininkas Arvydas Paukštys pranešė stabdantis „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas Vilniuje.

Kitaip tariant, dėl įsivyravusių biurokratinių užkardų blokuojamos 3,5 mlrd. eurų investicijos.

Laisvosios rinkos instituto prezidentė E. Leontjeva neslėpė, kad sisteminės kliūtys verslui buvo ne naujiena, tačiau itin nustebino tai, jog biurokratiniai trukdžiai lėmė tokio masto investicijų stabdymą.

Ne kartą akcentuota, kad Lietuvoje didelius praradimus lemia nežabota biurokratija.

Šalis dėl to praranda milijonines ir milijardines investicijas, taip pat bendrojo vidaus produkto ir biudžeto įplaukų.

„Bet į tokias pastabas iki šiol būdavo numojama ranka. Kai kam atrodė, kad tai kažkokios pasakos. „Teltonikos“ atvejis parodė, jog tai – ne pasakos, o tikrovė, ir tos tikrovės nei mūsų politikai, nei valdininkai nebegalės daugiau slėpti“, – įsitikinusi E. Leontjeva.

Po „Teltonikos“ pareiškimo iškart suklusta aukščiausiuose valdžios sluoksniuose ir pažadėta padaryti viską, kad kompanija liktų Lietuvoje ir vystytų verslą.

Būtina sistemos revizija

Tačiau sprendimo, anot E. Leontjevos, vien konkrečiu atveju nepakanka, biurokratijos ir viešojo sektoriaus atsakomybės klausimą reikia spręsti iš esmės.

„Šiuo atveju pamatėme, kad vadinamasis žalias koridorius verslui nėra atviras net stambioms investicijoms. Tame žaliajame koridoriuje visose stotelėse yra nemenkų kliūčių bet kokio masto projektams. Kalbu apie teritorijų planavimą, žemės paskirties keitimą, prisijungimus prie infrastruktūros, aplinkosauginių reikalavimų derinimą“, – vardijo E. Leontjeva.

Pasitaiko atvejų, kai stambioms investicijoms daromos išimtys.

Tuomet kyla klausimas, kodėl to negalima taikyti mažesnėms investicijoms?

Laisvosios rinkos instituto prezidentė pastebėjo, kad jau senokai viešasis sektorius skaitmenizuotas, tačiau biurokratinių procedūrų trukmė liko nepakitusi.

Kas trukdo 30 dienų procedūros derinimo trukmę sutrumpinti iki kelių dienų?

Anot E. Leontjevos, reikalinga biurokratinės sistemos revizija, o „Teltonikos“ atvejis ir yra impulsas pradėti perteklinių procedūrų peržiūrą.

„Dabar žemės paskirčiai pakeisti reikia 18-os suderinimų. Klausimas, kuris iš jų yra esminis ir kuris iš jų turi kažkokią prasmę aplinkosaugai ar žmonių sveikatai, o kurie suderinimai „prikabinti“ iš inercijos? Visa tai parodo, kiek yra sukurta taisyklių, kurių patys tarnautojai nebesuvaldo ir jų prasmės nebesuvokia“, – dėstė E. Leontjeva.

Pozicija: E. Leontjeva pabrėžė, kad biurokratijos bei viešojo sektoriaus atsakomybės klausimą, kalbant apie trukdžius verslo vystymui, reikia spręsti nedelsiant ir iš esmės. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Apdovanoti už drąsą

Laisvosios rinkos instituto prezidentė atkreipė dėmesį, kad, pagal Valstybės tarnybos įstatymą, valstybės tarnautojai privalo surasti, išaiškinti sistemines kliūtis ir priimti sprendimus, siekiant jas pašalinti.

„Po „Teltonikos“ atvejo paviešinimo paskelbta informacija dar dėl 165 projektų, kurių įgyvendinimas stringa dėl biurokratinių kliūčių panašiai kaip „Teltonikos“. Tad klausimas, kodėl tos sisteminės, besikartojančios kliūtys nebuvo taisomos anksčiau, kaip tai įpareigoja įstatymas? Akivaizdu, kad kiekvienas valdininkas ir šiaip neabejingas Lietuvos ateičiai žmogus, dirbantis valstybinėje įmonėje, pastebėjęs tas kliūtis, turėjo jas naikinti, nelaukdamas skandalo. Bet tai neįvyko“, – konstatavo E. Leontjeva.

Ekonomistė formuluoja esminius principus, nuo ko reikėtų pradėti: praplatinti ekonomikos augimo koridorius, naikinti nereikalingus reguliavimus, beprasmes taisykles ir tvarkas, nustoti žiūrėti į verslą ir jo atstovus kaip į priešus ar oponentus ir t. t.

„Kas konkrečiai turėtų pradėti beprasmių taisyklių ir tvarkų naikinimą? Tie patys tarnautojai, jie privalo tai daryti pagal įstatymą. Jeigu jie bijo, jie turi būti apdovanojami už drąsą. Mes, Laisvosios rinkos institutas, konkrečiai siūlėme, kad viešųjų įstaigų biudžetas turi būti susietas su tuo, kaip jų darbuotojai atlieka pareigas. Vienas rodiklių, pagal kurį jiems būtų skiriamas finansavimas, ar tarnautojai siūlo naikinti sistemines kliūtis, jei tokios yra“, – dėstė E. Leontjeva.

Atsiriboję nuo atsakomybės

Žinoma, sprendimus tobulinti sistemą priims politikai, tačiau apie tai turi būti mąstoma valstybiškai.

Ekonomistės manymu, ir kitus tarnautojų atlyginimo rodiklius reikėtų susieti su klientų aptarnavimo greičiu bei su ekonomikos augimu.

Mes nekvestionuojame valstybės gynybos, tas pats ir kalbant apie ekonomikos vystymą, nes tai yra išgyvenimo klausimas.

„Ypač tie tarnautojai, kurie dirba su panašiais projektais kaip „Teltonikos“, turėtų žinoti, kad jų atlyginimas priklauso nuo to, ar tas projektas taps vertę kuriančia investicija, ar jis dėl visokių kliūčių strigs. Nes verslininkas, įmonės vadovas, kuris atsakingas už tą projektą, jis atsakomybę jaučia, o biurokratas – atsietas nuo tos atsakomybės. Čia ir yra problema“, – teigė E. Leontjeva.

Biurokratus taisyti sistemines klaidas turėtų skatinti motyvacija gauti už tai finansinį atlygį ir galimybė kilti karjeros laiptais.

Pasak E. Leontjevos, kiekvieno biurokrato pareiga tarnauti klientui kuo geriau, sukurti kuo patogesnę sistemą. Jei viso to nėra, už tai turi būti skiriamos nuobaudos, o ne už tai, kad tarnautojas siūlo patobulinimus.

Išnarplioti Gordijo mazgą

Laisvosios rinkos instituto prezidentės manymu, naujos Vyriausybės formavimo metas yra labai palankus momentas iškelti šias problemas į politinį ir vertybinį lygį.

Galiausiai reikėtų suvokti, kad Lietuvos saugumas ir ateitis priklauso nuo to, kaip mes gebame kurti gerovę: nesiskolinti milijardų, bet juos sukurti.

„Jei vertybinis sutarimas bus pasiektas, valstybės tarnautojai yra žmonės, kurie puikiai geba orientuotis politinėse tendencijose, jie stengsis pritapti prie naujų vertybių. Bet, žinoma, tai turi prasidėti nuo viršaus. Ir tai labai svarbu, nes Lietuvos geopolitinė situacija yra tokia, kad mes turime būti šimteriopai geresni už visas kitas šalis pagal visas savo ekonominės veiklos sąlygas – tai ir mokesčius, ir įvairius reguliavimus, taip pat – kliūtis įeinant į rinką. Visa tai būtina sutvarkyti, jei norime būti konkurencingi ir kad iš Lietuvos nesitrauktų investicijos į ekonomiškai palankesnes šalis“, – įsitikinusi E. Leontjeva.

Ekonomistė pabrėžė, kad, būdami savo šalies šeimininkai ir matydami biurokratines kliūtis, privalome jas naikinti.

„Svarbu pradėti nuo bendro sutarimo, dėl ko mes tai darome. Mes nekvestionuojame valstybės gynybos. Tas pats ir kalbant apie ekonomikos vystymą, nes tai yra išgyvenimo klausimas. Turime krauju pasirašyti, kad tam pritariame, ir tada galima judėti į priekį, priimti konkrečius sprendimus. Tikiu, kad tai įmanoma“, – vylėsi E. Leontjeva.