- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentūrai siūlant ieškoti papildomų galimybių finansuoti šalies gynybą, ekspertai siūlo svarstyti įvairius jų šaltinius, įskaitant ir naujus mokesčius.
Nepriklausomas ekspertas, buvęs finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad saugumo situacijai pasikeitus dabartinio finansavimo gynybai neužtenka.
„Saugumo situacija pasikeitė iš esmės, visi suprantame, kad finansavimo poreikis išaugo, ar galime mes tai padengti iš dabartinių finansavimo šaltinių – tai galiu drąsiai sakyti, kad ne, kadangi net ir dabartiniai ilgalaikiai pajamų šaltiniai nedengia ilgalaikių šalies įsipareigojimų, čia aš nekalbu tik apie gynybą“, – penktadienį LRT radijui sakė strateginio valdymo konsultacijų verslui įmonės „Insynergy 4“ vienas įkūrėjų V. Šapoka.
Anot jo, saugumo situacija pasikeitė ilgam, dėl to be papildomų ilgalaikių šaltinių išsiversti nepavyks.
Šiuo metu Vyriausybė siūlo gynybai skirti 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iš jų 2,52 proc. yra biudžeto lėšos, likusios – laikinojo bankų solidarumo įnašo pinigai.
Saugumo situacija pasikeitė iš esmės, visi suprantame, kad finansavimo poreikis išaugo, ar galime mes tai padengti iš dabartinių finansavimo šaltinių – tai galiu drąsiai sakyti, kad ne.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis teigia, kad prie gynybos finansavimo daugiau galėtų prisidėti visuomenė ir verslas.
„Mūsų pagrindinė mintis buvo tokia, kad visuomenė, įskaitant ir verslą, kada yra aiškūs tikslai, yra pasiruošę prisidėti daugiau prie valstybės svarbių dalykų (...) Gynybos mokestis, kaip jį bepavadintum, yra tam tikras visuotinas dalykas, prie kurio mes visi turėtume vienaip ar kitaip prisidėti ir visi suprasti, kad tie pinigai sumokami konkrečiai gynybai“, – LRT radijui sakė A. Romanovskis.
Jis neįvardijo konkrečių pasiūlymų: „Valstybė turi resursų, įskaitant intelektualinių, kad žiūrėtų kitų šalių patirtį ir vertintų“.
LVK prezidentas minėjo, kad kitose šalyse gynyba papildomai finansuojama ir perkirstant gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčius.
A. Romanovskis teigė nesutinkantis, kad daugiau lėšų gynybai galima gauti tik didinant pelno mokestį, net šalies saugumas yra ne tik verslo atsakomybė, be to, jis blogintų Lietuvos investicinę aplinką.
„Kategoriškai nepritartume, nes gynyba nėra vien tik verslo dalykas, ir pelno mokesčio keitimas turėtų, be abejonės, neigiamą įtaką mūsų investicinei aplinkai“, – sakė A. Romanovskis.
Verslo konsultantas V. Šapoka sako, kad papildomo šaltinio forma yra techninis klausimas, o šiuo metu labiausiai trūksta politinės lyderystės spręsti trūkstamo finansavimo problemą.
„Trūksta lyderystės, kad išeitume ir sakytume, štai, žiūrėkite, finansavimo poreikis yra ir nežinome, kuriam laikui. Užtenka suprasti tai, o vis kita – koks mokestis – papildomi, padidinti esamus, čia jau labiau technikos dalykas, bet trūksta labiausiai lyderystės iš politikų pusės, kad aiškiai, tiesiai šviesiai pasakytų tai visuomenei“, – kalbėjo V. Šapoka.
A. Romanovskis teigimu, LVK pernai vasarį pasiūlyta gynybos mokesčio idėja nebuvo svarstoma, o tai rodo, kad šalyje svarbūs klausimai sprendžiami netinkamai.
„Pusantrų metų nebuvo sprendžiama, ar įvesti, ar ne, nes iš viso nebuvo apie tai diskusijos (...) Mes tik dabar vėl grįžtame prie tos diskusijos ir tikriausiai tai irgi parodo mūsų gebėjimus, tiek administracinius, spręsti sistemiškai klausimus“, – teigė A. Romanovskis.
Gynybos mokestis, kaip jį bepavadintum, yra tam tikras visuotinas dalykas, prie kurio mes visi turėtume vienaip ar kitaip prisidėti ir visi suprasti, kad tie pinigai sumokami konkrečiai gynybai.
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo numatyti galimybę kitais metais valstybei skolintis, kad gynybos finansavimas pasiektų 3 proc. BVP, tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad to daryti neleidžia ekonominės prognozės, įtemptas biudžetas.
Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys ketvirtadienį LRT televizijai sakė palankiai vertinantis naujo gynybos mokesčio principą, tačiau diskutuojant dėl jo būtų svarbu žinoti, iš kokių mokesčių – gyventojų pajamų, pelno ar pridėtinės vertės – jis būtų renkamas.
K. Budrys kartojo savo siūlymą kitų metų biudžete numatyti galimybę skolintis krašto apsaugai nepažeidžiant Mastrichto kriterijų, tai yra neviršijant nustatytos biudžeto deficito ribos. Tokia galimybė nustatyta ir šių metų biudžeto įstatyme.
Apsvarstyti galimybę įvesti gynybos mokestį šią savaitę pasiūlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Diskusijos apie papildomą finansavimą gynybai vyksta Prezidentūrai ir daliai parlamentarų kitų metų krašto apsaugos biudžeto projekte pasigendant lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kokių mokesčių pakeitimų galima tikėtis kitąmet?
Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad v...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?8
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP19
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...