- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirkdami produktus ir juos sunaudoję jau žinome, į kokius konteinerius mesti jų atliekas. Tačiau vis dar nežinoma ir tabu, koks tų atliekų poveikis aplinkai. Apie tai – LNK pokalbis su „Vesta Consulting“ tvarumo konsultante Sigita Židoniene.
– Kodėl ant pakuočių vis dar nerašomas jų poveikis aplinkai?
– Labai retai galima rasti informacijos, kokį poveikį daro pakuočių atliekos. Nėra, nes tik dabar vystosi poreikis ir žmonės labiau domisi, ką perka, ką daro, kaip naudojamas ir koks poveikis aplinkai. Didėja visuomenės spaudimas ir teisinė bazė gamintojams informuoti, tačiau kol kas tik savanoriškai. Sakyčiau, net laimi tie gamintojai, kurie pateikia informacijos ant pakuočių.
– Kaip yra pateikiama reikšmė ir poveikis aplinkai?
– Nesakyčiau, kad produktas, ant kurio pateikta informacija, yra brangesnis. Išmokome ir supratome, kad ekologiniu ženklu pažymėtas produktas ne visada yra brangesnis. Didėja pasiūla ir paklausa, kaina mažėja. Prieš dešimt metų ekoženklu pažymėtas produktas buvo sunkiai atpažįstamas ir tikrai brangesnis. Tačiau dabar apie tai nebereikia šnekėti. Tačiau dar sunku atpažinti etiketes, kuriose būtų pateiktas pakuotės poveikis aplinkai viso gyvavimo ciklo metu. Vienas tokių ženklų – plačiai statybos sektoriuje taikomos EPD deklaracijos, kur suskaičiuojamas produkto visas poveikis – nuo žaliavų išgavimo iki naudojimo ir utilizavimo, CO2 pėdsakas.
– Sutinkate su požiūriu, kad svarbu ne tik naudojimo poveikis, bet ir gamybos, utilizavimo?
– Taip. Didžiausias poveikis produkto ne naudojimo etape, o žaliavų išgavimo, todėl labai svarbu žinoti, kokias žaliavas naudoja, kokį poveikį jos daro. Gamybos poveikis šiek tiek mažesnis – dažniausiai energijos sunaudojimas. Kai produktas tampa atlieka, irgi svarbu žinoti, kokį poveikį daro.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ko trūksta Lietuvai, kad būtų valstybinis reguliavimas ir ant kiekvieno produkto matytume poveikį aplinkai?
– Teisinė bazė jau ruošiama. Su ES Žaliuoju kursu jau yra numatomos gairės ir priemonės, kad vartotojas būtų užtikrintas ir nebūtų vadinamojo greenwashingo, kai gamintojai tik užsirašo, kad produktas tvarus. ES jau priima teisinius aktus, kad reguliavimas būtų ir visi vienodai pateiktų informaciją.
– Ar žymėjimas įprastas užsienyje?
– Ne visose šalyse. Gerieji pavyzdžiai – Skandinavijos šalys. Ten visuomenės ir vyriausybės susidomėjimas poveikiu aplinkai ir gamtos saugojimu yra didesnis. Ten jau taikomos etiketės ir ženklinimas, visuomenė jau pažįsta. Švedijoje paprastose parduotuvėse nerasite gaminio, kuris nebūtų pažymėtas ekoženklu. Tai įprasta ir norma. Skandinavijoje jau priimtas įstatymas, kad turi būti apskaičiuotas statomų naujų pastatų CO2 pėdsakas. Tam turi būti žinoma, iš ko statomas pastatas. Reikia žinoti, kokį poveikį statybinės medžiagos turi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...
-
G. Nausėda inicijuoja pataisas – daugiau lėšų būtų skirta rajonų keliams2
Prezidentas Gitanas Nausėda inicijuoja įstatymo pataisas ir siūlo Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį. ...
-
Baltijos šalys sutarė kartu kontroliuoti kare naudojamų prekių judėjimą
Baltijos šalys ketina kartu kontroliuoti į Rusiją ir Baltarusiją eksportuoti draudžiamų kare naudojamų prekių judėjimą – jos sutarė sudaryti regioninį kontroliuojamų mūšio lauke naudojamų jautrių prekių sąrašą. ...
-
R. Budbergytė biurokratiją mažinti siūlo sustiprinus parlamentinę kontrolę5
Dėl biurokratijos stringant „Teltonikos“ investicijoms, socialdemokratė Rasa Budbergytė perteklinio reguliavimo klausimus spręsti siūlo ne tik vyriausybinėje komisijoje, bet ir stiprinant parlamentinę kontrolę – išplėtus Seimo...