- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjunga (ES) kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl spaudimo, kurį Lietuva patiria iš Kinijos pusės. Taip išreikštas palaikymas Lietuvos verslo lyderių ir pareigūnų skundams, kad Kinija blokuoja importą iš Lietuvos ir imasi kitokių ekonominių suvaržymų. Kaip tokį žingsnį vertina Lietuvos verslininkai ir kaip šis kreipimasis galėtų pakeisti situaciją, LNK aiškino Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
Pasak S. Besagirsko, tikimybė, kad ES kreipimasis į PPO Lietuvai atneš naudos – maža.
„Tai yra labiau ES geros valios žingsnis, negu žingsnis, kuris galėtų kažką Lietuvai padėti. Jeigu mes pasižiūrėtume į kai kurias PPO bylas, tai jos tęsiasi nuo 2015, 2016 metų ir dar iki šiol vyksta konsultacijos. Tad gali būti, kad čia irgi bus viena iš tų bylų, kuri bus amžina“, – sakė jis.
Esą, kol vyks šios konsultacijos, kai kurios Lietuvos įmonės gali ir bankrutuoti.
„Bankrutuoti, aišku, niekas nenori, bando ieškoti kitų kelių, kaip pasiekti Kiniją. Kai kas galvoja apie išsikėlimą iš Lietuvos. Visi po truputėlį darosi namų darbus. Aišku, labai nuvylė sausio 19 d. susitikimas pas prezidentą, nes verslas suprato, kad niekas nesikeis, nors turėjo tam tikrų lūkesčių“, – teigė S. Besagirskas.
Jis atskleidė, kokių lūkesčių turėjo verslininkai, eidami pas Gitaną Nausėdą.
„Turėjome lūkesčių, kad bus rastas kažkoks kompromisas, kad prezidentas, kuris pagal Konstituciją atsako už Lietuvos užsienio politiką, imsis ryžtingų veiksmų – arba atšauks tą pavadinimą, pakeis vieną žodį, arba įtikins Vyriausybę, kad pavadinimas būtų kompromisinis, kad būtų ir taivaniečiams, ir kinams, ir mums gerai“, – kalbėjo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Vienas vokiečių verslininkas, pakalbėjęs sus vokiečių politikais, sako: nuo šiol jūs turėsite daug draugų politiniame lygmenyje, ir nė vieno draugo verslo lygmeny. O kaip žinome, didžiosios Europos valstybės yra pragmatiškos, jos pirmiausia žiūri į verslą, o verslas tarnauja politikai. Pas mus yra atvirkščiai. Manau, kad Lietuva šiuo atveju tikrai bus paaukota ekonomiškai ir mes turėsime verstis vieni. O PPO yra tas įrankis, kuris labiau parodo, kad mes kažką bandome daryti, bet ne tas, su kuriuo galime pasiekti rezultatą“, – komentavo pašnekovas.
Jis atskleidė, kad reikėtų daryti, kad ši situacija išsispręstų.
„Kinai įvardijo, kad problema yra ne ekonominė, o politinė, ir jie tai mato kaip politinę problemą. Manau, kad reikėtų grįžti prie pavadinimo keitimo, surasti arba kompromisinį variantą, arba iš esmės pakeisti tą pavadinimą, pervadinti į Taipėjaus atstovybę. Ir galbūt išnaudoti šią progą kaip unikalią, kad Lietuva galėtų sėstis prie derybų stalo su Kinija ir galbūt išsiderėti dar kažko. Ši situacija, kuri yra mums labai sunki, gali būti išnaudota kaip unikalus šansas pasiekti daugiau, ko mes istoriškai negalėjome“, – aiškino S. Besagirskas.
Turėjome lūkesčių, kad bus rastas kažkoks kompromisas, kad prezidentas, kuris pagal Konstituciją atsako už Lietuvos užsienio politiką, imsis ryžtingų veiksmų.
„Kita problema, kad pačios įmonės nekomunikuoja, jos nemato prasmės komunikuoti, nes tai yra laiko gaišimas, biurokratija ir nelabai mato tų realių kelių, ką Lietuva gali padaryti. Suprantame, kad PPO yra nėra tas dalykas, kuriuo mes tikime. Tai šiek tiek apsunkina procesą, nes mes tų nuostolių negalime paskaičiuoti, nes kai kurios įmonės bandys ieškoti aplinkinių kelių, kai kurios pasitrauks, bet taip ir neišsakiusios, kas yra. Galbūt kažkiek eksporto ir sugebėsime atstatyti, vykdydami netiesiogiai. Bet dėl importo situacija yra irgi nevienareikšmė – vienos įmonės skundžiasi, kad importas sustojęs, kitos sako, kad absoliučiai neturi jokių problemų“, – šnekėjo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas.
Pasak S. Besagirsko, Taivanas ekonomine prasme neatsvers Kinijos, net ir pasiūlęs į Lietuvą investuoti 200 mln. JAV dolerių.
„Manau, kad reikia draugauti su Taivanu, bet Taivanas niekada neatsvers Kinijos, t. y. visai kito lygio rinkos. 200 mln. yra tikrai labai juokinga suma verslui. Kiekviena didesnė įmonė per kelerius metus investuoja ir didesnes sumas. Kiek kalbėjome su įmonėmis, savo planuose jos turi gerokai didesnes sumas negu kažkokie 200 mln. Tai yra didelė suma žmogui, bet ne įmonei, tikrai. O dėl to, kad Taivanas nupirktų visas prekes, ką lietuviai parduoda, manau, kad yra nerealu, nes kai kurių prekių jiems tiesiog nereikia. Antras dalykas, tai yra nepalyginamai mažesnė rinka. O apie tai, kad kalbama, kad jie perkels lustų gamybą čia ir t. t., yra labiau graži pasaka. Kas nesusidūręs su lustų gamyba, gali ja tikėti“, – sakė jis.
S. Besagirskas atskleidė, kad, nors jam tenka bendrauti su politikais, realios konsultacijos iš jų retai kada sulaukia.
„Manau, kad šiandien užsienio politika yra labai nekryptinga ir tų pokalbių labai daug nevyksta. Verslas kartais tiesiai šviesiai pakviečiamas parodyti, kad vyksta konsultacijos, o ne konsultuotis. Tai, ką matome viešojoje erdvėje, nesiskiria nuo tų pokalbių, kuriuos mes turime“, – teigė pašnekovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB: valiutos atsargomis tiesiogiai finansuoti Vyriausybę draudžia ES sutartis
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, Lietuvos bankas (LB) pareiškė, kad tiesiogiai iš šio šalt...
-
Paluckas: norintieji iki pensijos pasitraukti iš kaupimo turėtų susimokėti GPM
Premjeras Gintautas Paluckas iš esmės pritaria idėjai, kad iš pensijų kaupimo galima būtų pasitraukti bet kada. Visgi politikas priduria – norint tai padaryti iki pensinio amžiaus, reikėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GP...
-
„LTG Link“ traukiniai pernai pervežė 5,5 mln. keleivių
LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, preliminariais duomenimis, pernai pervežė daugiau nei 5,5 mln. keleivių. 5 mln. iš šių keleivių vyko traukiniais Lietuvoje – tai yra 330 tūkst. daugiau nei 2023 metais, p...
-
„airBaltic“ didins reisų skaičių tarp Vilniaus ir Amsterdamo
Oro bendrovė „airBaltic“ nuo kovo pabaigos pabaigos dvigubins skrydžių tarp Vilniaus oro uosto ir Amsterdamo skaičių, pranešė Lietuvos oro uostai. ...
-
Šadžius: tikrai nevardinsiu šaltinių, nes beprasmiška tą dabar daryti
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad dar per anksti įvardyti galimus naujus gynybo...
-
Premjeras dėl pensijų fondų turi kategorišką nuomonę: reikia pasitikėti žmonėmis
Vyriausybei svarstant, kokiomis sąlygomis leisti žmonėms anksčiau laiko pasitraukti iš antros pensijų pakopos, premjeras Gintautas Paluckas pasisako už galimybę žmogui pasitraukti bet kada, tačiau sumokant gyventojų pajamų mokestį (GPM), kur...
-
Paluckas išdėstė, iš kur galima paimti pinigų gynybai
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tam būtų naudingas bendras Europos Sąjungos valstybių paskolų fondas. ...
-
Jau netrukus sulauksime pokyčių: kasoje grąža bus skaičiuojama kitaip
Nuo gegužės parduotuvės grąžą skaičiuos kitaip. Atsiskaitantiems grynaisiais nebeduos grąžos 1 ir 2 euro centų. Vietoj to kasos aparatai automatiškai apvalins bendrą pirkinių krepšelio sumą iki 0 arba 5. Prekybininkai pokyčiams jau ...
-
Degalų kainos: įvardijo veiksnius, dėl ko mokėsime daugiau
Naujieji metai atnešė naujas degalų kainas. Benzinas vidutiniškai pabrango 10 centų, o dyzelinas – 20 centų. Kilus kainoms, vairuotojai ieško būdų, kaip sutaupyti, praneša LNK. ...
-
Vyriausybė keičia skandalingą potvarkį
Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus. ...