- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dalis žemdirbių toliau kritikuoja žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką bei ministerijos parengtą Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginį planą. Žemdirbių teigimu, ministro sprendimai nėra derinami su žemdirbiais, jie naikina šalies žemės ūkį, todėl jie kartoja, kad K. Navickas turi trauktis iš posto.
Žemės ūkio tarybos atstovų teigimu, ministras klaidina teigdamas, jog strateginis planas Europos Komisijai buvo pateiktas laiku – iki gruodžio 31 dienos.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis sako, kad strateginį planą žadama apskųsti.
„Ministras yra Lietuvos nelaimė, atėjus į žemės ūkį. Pirma, tai, kad jis sugriovė miško ūkį, ką mums pasakė ir miškininkai. Kas paruošė ir ruošia strateginį planą – vieną dieną jis sako, kad čia nežiūrėkit, čia bus kitaip, kitą dieną šaukiasi kitus, vėl nežiūrėkit, čia bus kitaip. Dabar pasirodo, kad planas nei laiku atiduotas, nei priduotas. Manau, mes šitą strateginį planą apskųsime ir mūsų reikalavimus turės žiūrėti“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė J. Vilionis.
Vėliau BNS jis patikslino, kad dėl planas bus skundžiamas ne teismams – dėl jo jis jau skundėsi ES žemės ūkio komisarui Januszui Wojciechowskiui (Janušui Voičekovskiui), su juo žadama kalbėti ir vėliau.
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkė ir Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė teigia, jog planas yra nesuderintas su ūkininkais.
„Iškilo kausimas, ar ministras meluoja, ar nesuvaldo situacijos ministerijoje. (...) Šiandien kuo toliau, tuo mažiau matome, kad kaimietis yra gerbiamas žmogus. Jis darosi nereikalingas ir tik simboliškai vadinamas ūkininku“, – teigė D. Karalevičienė.
„Mes pasigendame bendradarbiavimo, mūsų pasiūlymai nugula į į lentynas“, – pridūrė ji.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius teigė, kad ministras klaidina Seimo Kaimo reikalų komitete kalbėdamas, jog Europos Komisijai strateginis planas pateiktas laiku.
„Sausio 5 dieną ministrui pristačius, kad Lietuva yra pateikusi Lietuvos kaimo plėtros strateginį planą Europos Komisijai, sekančią dieną ES leidiniuose pasirodė informacija, kad Lietuva yra tarp tų, kurios nepateikusios. Po to sulaukus paaiškinimo iš ministerijos, kad čia įvyko tik techninio lygio klaida ir planas yra pateiktas. Tai sukėlė pakankamai audringą reakciją tarp žemdirbių“, – kalbėjo R. Juknevičius.
Jis taip pat teigė, kad ministerija nebuvo sudariusi darbo grupės, kuri rengtų planą, tačiau atskiros jo dalys buvo derinamos su kai kuriomis asociacijomis. R. Juknevičiaus teigmu, ūkininkams sunku suprasti strateginio plano rengimo eigą ir pokyčius.
„Dokumentas didžiąja dalimi parašytas lietuvių kalba, bet gal trečdalis yra anglų. Randame ir portugalų, ir ispanų, vengrų, suomių kalbą. (...) Dokumentų versijų buvo net septynios ir nebuvo, kad vieną pateikus matytume, kas joje pasikeitė. Keitėsi versijų puslapių skaičius, bet suprasti žmogui, kuriam tai svarbu ir rūpi, kas tuose dokumentuose skiriasi, buvo sunku“, – sakė R. Juknevičius.
Jis taip pat kritikavo ministro sprendimą dėl daugiamečių pievų atstatymo bei žemės ūkio technikos registravimo tvarkos. Jis taip pat abejojo, ar ministerija teisingai paskirsto Europos Sąjungos skiriamas lėšas.
„Kuo užsiima šiuo metu ministerija – ministro munduro plovimas vyksta ir tas dalykas daromas įvairiais būdais“, – teigė jis.
J. Vilionis taip pat kritikavo sprendimus dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų skyrimo pelkėms, o ne melioracijos įrenginiams.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis pabrėžė, kad Lietuvos žemdirbiai ateityje nepajėgs išmaitinti savo tautos.
K. Navickas: strateginis planas derintas su ūkininkais, kartoja nesitrauksiantis
Dalies žemdirbių raginamas trauktis iš posto žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako neturintis tam priežasčių. Be to, daliai ūkininkų priekaištaujant dėl ministerijos parengto Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano, ministras sako, kad jis su ūkininkais buvo derinamas.
„Norėtųsi turėti pagrindo tokiems raginimams (trauktis – BNS). Vertinti mane kaip visą griaunantį terminatorių turbūt yra per daug garbės, norėtųsi konkretumo, kuriose vietose yra žlugdoma ir ar yra žlugdoma, nes teiginių dėl teiginių tikrai negaliu komentuoti“, – žurnalistams pirmadienį sakė K. Navickas.
Žemės ūkio tarybos teigimu, ministro sprendimai nėra derinami su žemdirbiais, jie naikina šalies žemės ūkį. Jie taip pat sako, jog ministras klaidina teigdamas, jog strateginis planas Europos Komisijai buvo pateiktas laiku – iki gruodžio 31 dienos.
„Šitoje situacijoje pats komisaras paskubėjo pranešdamas, kas kur nepateikė, nes paskui kitame oficialiame Europos Komisijos pateikime Lietuva jau yra prie pateikusių šalių. Tai šitoje vietoje apie ką mes kalbam?“ – sakė K. Navickas.
„Jei būtų kažkam žala padaryta, ar dėl sankcijų, tikrai reikėtų daryti tarnybinį tyrimą ir išsiaiškinti, kas ten kur nesuvaikščiojo. Bet kadangi čia žalos nėra ir planas yra pateiktas, tikrai nesiimsiu atsukinėti laikrodžio, nes nematau tame prasmės. Nežinau, ar čia kažkam jis apskritai yra problema“, – pridūrė jis.
Ministras taip pat pabrėžė, jog planas buvo derinamas ir pristatomas visoms žemės ūkio asociacijoms, tačiau ne į visus jų siūlymus buvo atsižvelgta.
„Sprendimų, apie kuriuos nežinotų Žemės ūkio taryba, nėra. Nėra nė vieno sprendimo, kurį mes būtume nutylėję. Kad jie ne visiems patinka, čia faktas“, – sakė K. Navickas.
Ministras sakė tikintis strateginiu planu, kuris, anot jo, numato intensyvesnę paramą vidutiniams, jauniems ūkiams. Anot jo, plano poveikis kol kas dar nėra atliktas, tą planuojama padaryti kovo mėnesį. Vėliau, sulaukus Europos Komisijos pastabų, planas dar galės būti koreguojamas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.2
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?7
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...