- Reda Barkauskaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Specialistai sako, kad spartų dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje labiausiai lemia besikeičianti vartotojų elgsena. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo vystymo ir tvarumo modulio vadovės Kristinos Maikštėnienės teigimu, jaunesnioji karta vis labiau vertina laikiną prieigą prie naudojamų daiktų ar paslaugų. Tą pačią tendenciją stebi ir nuomos verslu užsiimanti įmonė, akcentuojanti išaugusį vartotojų sąmoningumą ir polinkį į tvarumą.
Dalijimosi ekonomikai priskiriami verslai populiarėja
Nuomos verslai, K. Maikštėnienės teigimu, ėmė populiarėti 20–21 a. sandūroje. Spartų jų augimą, anot iniciatyvos „Tvari Lietuva“ pašnekovės, lėmė keli veiksniai.
„Ekonominių nuosmukių metu (pvz., 2008 m.) verslai ir vartotojai ieškojo būdų, kaip sumažinti išlaidas. Nuomos paslaugų sfera leido naudotis reikalingais daiktais ar paslaugomis be didelių pradinių investicijų“, – sako pašnekovė.
Nuomos verslų augimą lėmė ir technologiniai pasiekimai – K. Maikštėnienės teigimu, interneto ir mobiliųjų technologijų plėtra suteikė galimybę kurti platforminius verslo modelius, kurie palengvino nuomos paslaugų plėtrą.
„Svarbu paminėti ir žmonių ekologinį sąmoningumą. Didėjantis supratimas apie aplinkosaugos problemas skatina žmones ieškoti tvaresnių vartojimo būdų. Nuomos paslaugos sumažina naujų daiktų poreikį, skatina išteklių taupymą bei atliekų mažinimą“, – tikina specialistė.
Pašnekovė akcentuoja pastebinti ir vartotojų elgesio pokyčius. Jaunesnės kartos, ypač tūkstantmečio karta ir Z karta, anot jos, labiau vertina laikiną prieigą prie daiktų ir paslaugų, o ne daiktų nuosavybę. Šios kartos yra labiau linkusios naudotis dalijimosi ekonomikos paslaugomis ir rinktis nuomą vietoj pirkimo.
Pastebi vartotojų elgsenos pokyčius
Iniciatyva „Tvari Lietuva“ kreipėsi į kilimėlių ir darbo drabužių nuoma užsiimančią įmonę „Lindström“, kurios atstovai taip pat patikino pastebėję besikeičiančią rinką ir vis sąmoningesnius vartotojų pasirinkimus.
„Potencialo rinkoje, jei kalbėsime apie dalijimosi ekonomiką, vis daugėja, esminiai pokyčiai taip pat vyksta, nors ir palaipsniui. Žinoma, vieniems vis dar reikia informacijos ar priminimo apie tvarias galimybes, kitiems – sąmoningumo ir valios žengti tvarumo keliu, dar kitos įmonės galbūt jau investavusios į gamini pirkimą ir nesiima veiksmų, laukia, kol investicijos galimai neatsipirks“, – sako specialistai.
Anot jų, akivaizdu, kad žmonėms reikia vis mažiau daiktų. Minėtos įmonės atstovai tikina, kad tai atsispindi ir socialiniuose tinkluose, kur daugėja tvarią madą propaguojančių nuomonės formuotojų.
Nuomos paslaugos sumažina naujų daiktų poreikį, skatina išteklių taupymą bei atliekų mažinimą.
„Jie taip pat pateikia atsvarą vartotojiškumui – tvaresnių alternatyvų, tas pačias nuomos paslaugas. Taip pat sparčiai didėja dalijimusi pagrįstų verslų paklausa“, – sako pašnekovai.
Vis dėlto, pasak jų, egzistuoja ir priešinga tendencija – pastaruoju metu, ypač Azijoje, atsirado naujų greitosios mados prekių ženklų. Jie vartotojus atakuoja nuolatiniu, labai pigiu ir prastos kokybės produktų srautu, plačiai reklamuojamu tiek per įvairius kanalus, tiek nuomonės formuotojų. Iniciatyvos „Tvari Lietuva“ kalbintos įmonės atstovai tikisi, kad ši tendencija bus trumpalaikė ir ilgainiui sureguliuota rinkos.
Dalis klientų linkę dvejoti
Anot nuomos verslu užsiimančios įmonės atstovų, vis dar susiduriama su stereotipais, kad nuomos paslaugos yra brangesnės, nepatogios, o gaminiai – prastesnės kokybės. Kai kurie verslai mano, kad renkantis gaminius jie turės ribotą pasirinkimą, o poreikių bei nuomos sąlygų išgryninimo procesas užtruks ilgai.
„Viena didžiausių problemų, mūsų akimis, yra ta, kad kai kurie verslai vis dar lygina nesulyginamus dalykus – linijinį verslo modelį su žiediniu verslo modeliu bei atitinkamą kainodarą vienu ir kitu atveju. Tokios įmonės neatsižvelgia į paslaugų gausą, kurios įtraukiamos į nuomos modelį“, – tikina pašnekovai.
Savo ruožtu K. Maikštėnienė akcentuoja, kad esminiai dalijimosi ekonomikos bruožai nėra iki galo būdingi minėtos įmonės veiklai. Anot pašnekovės, kalbant apie dalijimosi ekonomiką dera atkreipti dėmesį į nuosavybės struktūrą, platformos pobūdį ir bendruomenės aspektą.
„Įprastai dalijimosi ekonomikoje paslaugas teikia privatūs asmenys – jie dalijasi savo nuosavybe ar paslaugomis. Čia itin svarbus bendruomenės ir tarpusavio sąveikos aspektas“, – sako ISM specialistė.
Išskyrė dalijimosi ekonomikos trūkumus
Šiandien dalijimosi ekonomika, pasak ISM specialistės, dažniausiai remiasi platforminiais verslo modeliais. Platforma uždirba tarpininkaudama tarp laisvų pardavėjų rinkos ir pirkėjų rinkos. Anot K. Maikštėnienės, dalijimosi ekonomika svarbi, nes ji vis dar auga, taip pat keičiasi požiūris į nuosavybę bei vartojimą – remiamasi efektyvesniu turimų išteklių naudojimu, inovacijų ir technologijų skatinimu, konkurencijos didinimu, lankstumu, kai paslaugomis naudojamasi pagal poreikį, nesirūpinant ilgalaikėmis sutartimis ar įsipareigojimais.
Vis dėlto, anot ekonomikos specialistės, dalijimosi ekonomika turi ne vieną trūkumą.
„Dažnai susiduriama su reguliavimo problemomis, darbo sąlygų ir saugumo užtikrinimu – dalijimosi ekonomikos darbuotojai vis dar neturi tokių pačių socialinių garantijų kaip kitų sričių darbuotojai. Paminėčiau ir rinkos destabilizaciją – tradiciniai verslai gali patirti sunkumų konkuruodami su dalijimosi ekonomikos platformomis, kurios dažnai turi mažesnes veiklos sąnaudas ir gali pasiūlyti patrauklesnes kainas“, – pabrėžia pašnekovė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas57
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...