Geltona, grindis siekianti suknelė, nupinta iš 3600 m interneto kabelių. Į ją įsegta ir metalinių veržlių. Šis rūbas – tarsi paties interneto įsikūnijimas, praneša LNK.
Jei kas nors iš artimų žmonių jam padovanotų naują daiktą, jis mažiausiai liktų nesupratęs, o gal net įsižeistų. Aktorius, renginių vedėjas, gatvės cirko artistas Viačeslavas Mickevičius-Slavka materialųjį pasaulį vertina matu, kuris, akivaizdu, neturi nieko bendra su išvešėjusiais vartotojiškumo standartais.
Neseniai praūžusios šventės buvo įtemptas laikas kaunietei Redai Giedrikienei, mat dovanų draugams ir artimiesiems ji neperka – stengiasi pati pagaminti ką nors įdomaus. Iš panaudoto kartono Redos sukurti daiktai nudžiugina kiekvieną, o pati kūrėja laiminga galėdama suteikti kartonui antrą gyvenimą.
„Norint gyventi tvariau, užtenka žengti porą nesudėtingų žingsnių“, – įsitikinusi tvarų gyvenimo būdą prieš daug metų prisijaukinusi kūrybininkė Sigita Petrunina. Pasak jos, atsakingo vartojimo įpročiai greitai tampa neatsiejama gyvenimo dalimi ir net atrodo keista, kad gali būti kitaip.
Tarp Vokietijos ir Lietuvos gyvenanti menininkė Asta Baltija Petrauskaitė-Nagel tiek gyvenime, tiek kūryboje yra neįprastų sprendimų ir kelių šalininkė. Iš perdirbto popieriaus masės ji kuria ne tik plastinį meną, papuošalus, bet ir plataus panaudojimo interjero dizaino objektus, apšvietimo detales. Ši unikalių savybių medžiaga menininkei artima ir todėl, kad taip ji jaučiasi galinti prisidėti prie aplinkos tausojimo.
Lietuvos miestai įžiebė Kalėdų egles. Dauguma jų šiemet – tradicinės gyvos, bet išpuoštos išradingai ir įspūdingai. Praėjo mada centrines aikštes puošti iš plastiko ir kitokių atliekų pagamintomis instaliacijomis. Miestai ir miesteliai renkasi natūralumą, o pakuočių atliekas grąžina ten, kur jos sutvarkomos ir perdirbamos efektyviausiai.
Dar 2015 m. Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) priėmė gaires, kuriose nurodyti pagrindiniai žingsniai, padėsiantys kovoti su klimato kaita iki 2030 m. Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantė įsitikinusi, kad, norint pasiekti užsibrėžtus kovos su klimato kaita tikslus, būtina su tvarumu supažindinti vaikus jau pradinėse klasėse.
2025 m. pradžia Vilniui – ypatinga. Miestas didžiuojasi pelnęs „Europos Žaliosios sostinės 2025“ titulą, kuris kviečia vilniečius ir miesto svečius prisijungti prie tvaraus gyvenimo būdo iniciatyvų bei padėti kurti dar žalesnį, sveikesnį ir tvaresnį Vilnių.
Drabužių dizainerė L. Larionova ir vizažistas A. Juodiškis sukūrė tris skirtingus šventinius įvaizdžius, kuriuos neseniai atidarytame žiedinės mados centre „Looptex“ Vilniuje pristatė modelis Adriana. Įvairioms šventinėms progoms pritaikomi įvaizdžiai buvo sukurti naudojant ne naujus, o bent kartą jau nešiotus drabužius iš antrųjų rankų. Taip buvo siekiama priminti tvarios mados principą, kad jau apsivilkta suknelė ar kostiumas tikrai gali džiuginti dar ne vieną kartą.
Dovanų kultūra, o su ja – ir pirkimo manija tapo laukiamiausių metų švenčių bene pagrindine dalimi. Ir nors perteklinis vartojimas skaudžiai ataidi aplinkosaugos iššūkiais, tai toli gražu ne vienintelė priežastis nepasiduoti šventinių apsipirkimų psichozei.