- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį su eurokomisare Kadri Simson susitikęs energetikos ministras Dainius Kreivys aptarė Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su žemynine Europa eigą, taip pat grėsmes, kylančias dėl nesaugios elektros iš Baltarusijos patekimo į Lietuvą.
„Baltarusiška elektra, kuri fiziškai patenka į Lietuvą per BY ir LT jungtį, yra suprekiaujama Latvijos prekybos zonoje – tokiu būdu Lietuva vartoja ir sumoka už baltarusišką elektrą. Tai kelia grėsmę Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektui, sukuria priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių ir taip trukdo siekti Europos Sąjungos žaliosios energetikos tikslų“, – sakė D. Kreivys, nuotoliniu būdu susitikęs su už energetiką atsakinga eurokomisare K. Simson.
„Būtina nauja trišalė metodika, užkardanti baltarusišką elektrą, ir Lietuva tikisi Europos Komisijos paramos užtikrinant visišką Astravo blokadą“, – akcentavo susitikime ministras.
Eurokomisarė K. Simpson užtikrino, kad Lietuva, sprendžiant šį klausimą, turi visokeriopą Komisijos paramą.
Kadri Simson, M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
Baltarusijos Atominės Elektrinės (AE) grėsmė Europos Sąjungai (ES), vertinant saugumo, sveikatos ir aplinkosaugos klausimus, įvardinta ir Europos Vadovų Tarybos išvadose bei Europos Parlamento rezoliucijoje, tad ministras paragino EK imtis skubių ir veiksmingų priemonių jų įgyvendinimui. Pasak K. Simson, branduolinis saugumas yra absoliutus prioritetas tiek Europos Komisijoje (EK), tiek ir jos kaimynystėje.
D. Kreivys su eurokomisare taip pat aptarė Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais eigą. Lietuva jau yra užsitikrinusi 720 mln. eurų ES finansinę paramą antrajam sinchronizacijos etapui ir kartu su kitomis Baltijos valstybėmis planuoja kreiptis dėl paramos trečiajam etapui.
Ministras pabrėžė, kad Lietuva siekia spartinti svarbiausių sinchronizacijos projektų eigą, kad Baltijos šalių elektros sistemos veiktų nepriklausomai, o jų stabilumas ir atsparumas trikdžiams būtų išbandytas nelaukiant numatytos sinchronizacijos 2025 metais. Pasak eurokomisarės, Baltijos šalys gali būti tikros Europos Komisijos politine parama šiam projektui.
Susitikime taip pat aptartas ES Žaliojo kurso įgyvendinimas energetikos sektoriuje. D. Kreivys pabrėžė, kad Lietuva yra pasiryžusi siekti ES Žaliojo susitarimo tikslų ir jau 2030 metais planuojama pusę elektros generuoti iš atsinaujinančių šaltinių – tai yra 5 proc. daugiau atsinaujinančios elektros, nei numatyta Nacionaliniame energetikos ir klimato plane.
D. Kreivys su eurokomisare taip pat aptarė ir jūrinio elektros kabelio „Harmony Link“ projekto įgyvendinimo eigą. Ministras paprašė Komisijos tarpininkauti, kad visi reikalingi leidimai jūros dugno tyrimams atlikti būti gauti laiku.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įkurtuvės Kauno inovacijų parke: pirmasis investuotojas su 50 milijonų eurų krepšeliu2
Valstybei svarbaus ekonominio objekto statusą turintis Aleksoto inovacijų pramonės parkas sulaukė pirmojo investuotojo – biotechnologijų bendrovės „Wellgem Biopharma“. Trečiadienį oficialiai paskelbti naujakurių plėtros planai dėl ...
-
LŠTA: šilumos kainos mažės, jei daugiau vartotojų prisijungs prie centralizuoto šilumos tiekimo
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad norint užtikrinti mažėjančias šildymo kainas reikalinga prijungti didesnį kiekį vartotojų prie centralizuoto šilumos tiekimo va...
-
Vyriausybė palaiko siūlymą skirti baudas už prekių su nacistine ir komunistine simbolika gabenimą6
Ministrų kabinetas palaiko iniciatyvą numatyti administracinę atsakomybę už prekių su nacistine ir sovietine atributika gabenimą, siekiant tokius daiktus platinti. ...
-
Lietuvos bankas pirmąjį pusmetį gavo dukart mažiau skundų
Lietuvos bankas (LB) šių metų pirmąjį pusmetį gavo beveik dukart mažiau skundų nei pernai – 521. Anot LB, tai lėmė itin sumažėjęs skundų dėl mokėjimo paslaugų skaičius. ...
-
Seimo komitetas: tik laikinai prekybą vykdantys užsieniečiai gali nekalbėti lietuviškai
Užsieniečių, kuriems prekių pardavimas nėra nuolatinė veikla, siūloma neversti mokytis lietuvių kalbos, kad jie susikalbėtų su klientais. ...
-
„Sodros“ išmokų pokyčiai: naujos „grindys“ ir „lubos“ nuo spalio1
Nuo spalio perskaičiuotos vadinamosios „Sodros“ išmokų „grindys“ ir „lubos“ – patys mažiausi ir patys didžiausi galimi išmokų dydžiai. Šie pokyčiai aktualūs ne visiems išmokų gavėj...
-
KAM: Gynybos fondas per pusantros paros surinko 6,75 tūkst. eurų1
Antradienį pradėjęs veikti Valstybės gynybos fondas, į kurį internetu gali aukoti visi Lietuvos gyventojai, verslas ir organizacijos, per pusantros paros surinko 6,75 tūkst. eurų, BNS informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Vidurinioji klasė Lietuvoje: įvardijo kriterijų, leidžiantį save jai priskirti
Vidurinei klasei save priskiria maždaug kas antras Lietuvos gyventojas. Nors statistiškai vidurinioji klasė šalyje – didžiausia istorijoje, dalis jos tokia visai nesijaučia. ...
-
Trečiadienio rytą staigiai pakilo elektros kainos: kas ir kurią valandą mokėjo daugiausiai?9
Brangesnis rytas trečiadienį buvo tiems, kurie nefiksavo elektros kainų ir naudojasi biržos planu. ...
-
Seimo komitetas – už paprastesnį pluoštinių kanapių produktų importą
Seime kelią skinasi pataisos, sudarančios palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius – siūloma supaprastinti reikalavimus jų tiekėjams. ...