- Reda Petrikaitė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidurinei klasei save priskiria maždaug kas antras Lietuvos gyventojas. Nors statistiškai vidurinioji klasė šalyje – didžiausia istorijoje, dalis jos tokia visai nesijaučia.
Viduriniosios klasės terminą sugalvojo Karlas Marksas, taip jis pavadino smulkius darbdavius – tuos, kurie nebuvo kapitalistai, bet ir nepriklausė darbininkams.
Dabar viduriniąja klase laikomi tie, kurie maždaug trečdalį atlyginimo per mėnesį gali išleisti kaip nori.
„Turbūt ne tiek svarbūs tie skaičiai, kiek svarbus ir žmonių savęs priskyrimas, suvokimas. Tai turbūt, visų pirma, susiję su tuo, ką žmonės gali sau leisti“, – aiškino ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas.
Turbūt ne tiek svarbūs tie skaičiai, kiek svarbus ir žmonių savęs priskyrimas, suvokimas.
Vidurinei klasei patys save priskiria maždaug pusė Lietuvos gyventojų.
„Po truputį mažėja. Mes matėme, kad ir 58 proc., ir 59 proc. keletą metų atgal save priskirdavo vidurinei klasei“, – nurodė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pagrindinį kriterijų, kuris leidžia save priskirti vidurinei klasei, gyventojai įvardijo nuosavą būstą. Visai nesvarbu – jis gali būti paveldėtas ar su paskola.
Viduriniosios klasės atstovas taip pat turėtų bent kartą per metus mažiausiai savaitę atostogauti užsienyje, kaupti pensijai, turėti daugiau nei trijų mėnesių atlyginimų santaupas, neturėtų sukti galvos, kaip padengti paskolas ar kitas įmokas, turėti aukštąjį išsilavinimą.
LNK stop kadras.
„Žmonės, kurie uždirba pakankamai pinigų tam, kad juos ir išleistų, grąžintų į ekonomiką“, – pabrėžė D. Misiūnas.
Žemesnei vidurinei klasei save priskiria kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų. Aukštesnei – apie 7 proc. Dažniausiai – vyrai iš didžiųjų miestų, specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Elitui save priskiria 0,3 proc.
Tiesa, kad statistiškai priklausytum viduriniajai klasei Lietuvoje, užtenka ir kur kas kuklesnio atlyginimo.
„Jeigu mes kalbėtume apie gaunamas pajamas ir EBPO apibrėžimą, beveik net 63 proc. patektų į tą galimą rėžį priskirti vidurinei klasei“, – šnekėjo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tai reiškia, kad iš milijono dirbančiųjų maždaug 600 tūkst. priklauso vidurinei klasei.
„Tas gyventojas, kurio atlyginimas siekia nuo 930 iki 2200 eurų „į rankas“ per mėnesį“, – kalbėjo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.
„Mokesčių našta, tenkanti vidurinei klasei, Lietuvoje yra prie aukštesnių. Esame, berods, septintuke pagal apmokestinimą vidurinės klasės pajamų“, – teigė D. Misiūnas.
Ant viduriniosios klasės paprastai laikosi visa šalies ekonomika – jie vartoja daug ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Tad valdžiai esą nereikėtų perspausti su aukštesnės vidurinės klasės apmokestinimu.
Nors skaičius truputį išaugo, tuo, kiek turi pinigų, visiškai patenkinti tik maždaug dešimtadalis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų1
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas35
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla1
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...