- Dominykas Datkūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad norint užtikrinti mažėjančias šildymo kainas reikalinga prijungti didesnį kiekį vartotojų prie centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų.
„Šilumos vartotojų prijungimas galėtų būti vienas toks ilgalaikis sprendimas, jeigu mes rastume kaip tą paskatinti. (...) Daugiau vartotojų turėti turbūt būtų nauda visiems, nes elementari masto ekonomika tą rodo“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie šildymo gamybos būdus, V. Lukoševičius pabrėžė, kad biokuras artimiausiu metu išliks pagrindinis ir svarbiausias išteklius šilumos gamybai, netgi Energetikos ministerijai investuojant į kompresoriniai šilumos siurblius.
„Biokuras kol kas lieka mūsų pagrindinis išteklius. (...) Kaip beskaičiuotume, atrodo, kad realiausia ir geriausia alternatyva, tai aukšto efektyvumo biokuro katilinės ir elektrinės“, – trečiadienį Seime surengtoje konferencijoje kalbėjo V. Lukoševičius.
LŠTA vadovo teigimu, Lietuva prieš 2022 metais kilusią energetinę krizę sugebėjo didžiąja dalimi pereiti nuo gamtinių dujų prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), tarp kurių yra ir biokuras. Jo teigimu, Lietuva praėjusiais metais šilumos gamybai naudojo 75 proc. AEI, o tarp Europos Sąjungos šalių, didesniu procentu pasigirti gali tik Švedija.
Šilumos vartotojų prijungimas galėtų būti vienas toks ilgalaikis sprendimas, jeigu mes rastume kaip tą paskatinti.
„Kai šoko gamtinio kuro (kaina – ELTA) į padanges, tai biokuras šiek tiek pakilo, bet išliko stabilus ir garantavo tą šildymo prieinamumą ir palyginti pigią šilumą“, – sakė jis.
Pasak V. Lukoševičiaus, 2022 m. smarkiai pakilus šildymo kainoms jos nuosekliai mažėjo ir nors praėjusį šildymo sezoną kaina atsiliko nuo tos, kuri buvo prieš krizę, žmonėms šilumai išleidžia santykinai mažiau nei prieš 10–15 metų.
„(Pernai – ELTA) 4,9 proc. pajamų mes išleidome šildymui. Ar tai daug ar mažai, mes galime diskutuoti, tik noriu priminti apie 2010 metus šis skaičius siekė 10–12 proc.“ – tvirtino jis.
Kita vertus, pastebimas didžiulis skirtumas tarp šilumos kainų didžiosiose ir mažosiose savivaldybėse. Jeigu Vilniuje 2024 m. balandžio mėnesį šilumos kaina siekė 5,96 ct/kWh, tai mažosiose savivaldybėse šis skaičius siekia 9–11 ct/kWh. Anot LŠTA vadovo, tą lemia aukštos savivaldybių pastoviosios sąnaudos.
„Pastoviosios sąnaudos, kurios padiktuotos kapitalo, eksploatacinių sąnaudų, viskas apsiverčia mažųjų savivaldybių nenaudai ir čia bet kokia didesnė investicija: ar biokuro katilas, ar magistralė – iškart reikšmingai didina šią dalį“, – aiškino V. Lukoševičius.
Jo teigimu, mažosioms savivaldybėms reikalingos didesnės valstybės investicinės subsidijos.
„Sprendimas atrodo labai paprastas, mes buvome šį dalyką išbandę ne vienus metus, kai valstybė prisidėjo prie investicijų ir tie biokuro katilai, kurie atsirado, didele dalimi buvo subsidijuoti“.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) artėjančiam šildymo sezonui, lyginant su praeitu, prognozuoja 1–2 proc. kainos mažėjimą iki 7,2 centų už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Anot agentūros, pagrindinis tam įtaką darantis veiksnys – biokuro kainos sumažėjimas 2–3 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įvardijo, kurių specialybių atstovai yra paklausiausi: jų siaubingai trūksta
Šiandieninėje darbo rinkoje situacija sparčiai kinta – tiek darbuotojų paklausa, tiek siūlomi atlyginimai ir darbo sąlygos. Apie šiuos pokyčius, taip pat apie tai, kokių kompetencijų šiuo metu reikalauja darbdaviai, plačiau ...
-
Pristatė akciją „Radarom“ ir gautą dovaną: čia yra ne geras, čia superinis daiktas
Įmonė „NT Service“ akcijai „Radarom“ padovanojo 50 komplektų antidronų „Sky Wiper Moto“. ...
-
Ruginienė: suprantu, kodėl pensijų fondams buvo sunku išgirsti šią žinutę
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžia – jos pristatyti siūlymai antrosios pensijų pakopos pertvarkai sistemos nesugriautų. Politikės teigimu, gyventojai yra skatinami patys rinktis, kur ir kiek nori kaupti savo pensijai. ...
-
Prezidentas apie itin svarbų įvykį: galiu visus nuraminti
Prezidentas Gitanas Nausėda neabejoja, kad savaitgalį numatytas Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizavimas su Vakarų Europa įvyks sklandžiai, o gyventojai nepajus šio proceso. ...
-
Gynybą finansuoti nori limonadais?
Kas kelerius metus Lietuvoje svarstomas cukraus mokesčio įvedimas – šįkart gynybos finansavimui. Kaimyninės šalys Lenkija ir Latvija jau turi tokį mokestį. ...
-
Ministras žada taikyti „nulinio biudžeto“ metodą: ką tai reiškia
Siekiant šalies viduje rasti papildomų finansinių išteklių, įskaitant ir išlaidas gynybai, finansų ministras Rimantas Šadžius žada griežtai kontroliuoti dalį viešųjų finansų, taikyti nulinio biudžeto planavimą. ...
-
„Litgrid“: tai lėmė, kad rekordinių kainų šiemet nebuvo
Nepaisant vis dar neveikiančios Suomijos ir Estijos elektros jungties „Estlink2“, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje sausį buvo tokia pat, kaip ir praėjusį mėnesį – 89,3 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Išsiaiškino, kas pažeidinėja sankcijas: kalba sukasi apie didelius pinigus
Sankcijų pažeidimais įtariamos Lietuvos įmonės susilaukė kratų. Muitinės pareigūnai sulaikė 18 vilkikų, puspriekabių bei mikroautobusų, kurių bendra vertė bent pusantro milijono eurų. Taip pat sulaikyti du Baltarusijos ir du Lietuvos piliečiai...
-
Šadžius neatmeta idėjos „įdarbinti“ gyventojų indėlius
Finansų ministras Rimantas Šadžius neatmeta Prezidentūros siūlymo dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų gyventojų indėlių įdarbinti per nacionalinį plėtros banką ILTE, taip siekiant labiau skatinti ekonomiką ir iki 2030 metų g...
-
Pinigai gynybai: siūlo naudoti nuo prancūzų nusižiūrėtą modelį
Prezidentas susikvietė verslo atstovus aptarti, iš kur paimti pinigų gynybos finansavimui. Tikisi, kad iš reikalingų 12 mlrd., bent trečdalį surinks tiesiog iš augančios ekonomikos. Tiesa, paties prezidento skaičiavimu, tam reikėt...