Tuo metu Latvijoje ir Estijoje elektros kaina sausį siekė 92 eurus už MWh, o Lenkijoje ir Vokietijoje elektros kaina buvo didžiausia Baltijos jūros regione – ji siekė 114 eurų už MWh.

Be to, Lietuvoje pirmąjį šių metų mėnesį visos vietos elektrinės užtikrino tris ketvirtadalius šalies suvartojimo – tokia didelė elektros dalis pagaminta pirmą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2009-ųjų pabaigoje, ketvirtadienį pranešė „Litgrid“.

Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, didžiausią įtaką elektros kainoms turėjo dėl aukštesnės temperatūros mažėjęs elektros suvartojimas, didelė vėjo generacija Lietuvoje ir augusi hidroelektrinių elektros gamyba Latvijoje.

„Sausis buvo gana šiltas, tai lėmė mažesnę elektros paklausą ir stabilias kainas (...). Ir nors šiemet „EstLink 2“ jungtis tarp Suomijos ir Estijos vėl neveikia, mažesnis elektros poreikis ir didesni vėjo elektrinių instaliuoti pajėgumai lėmė, kad rekordinių kainų šiemet nebuvo“, – pranešime sakė A. Krasauskienė.

Ir nors šiemet „EstLink 2“ jungtis tarp Suomijos ir Estijos vėl neveikia, mažesnis elektros poreikis ir didesni vėjo elektrinių instaliuoti pajėgumai lėmė, kad rekordinių kainų šiemet nebuvo.

Jos teigimu, prie stabilių elektros kainų reikšmingai prisidėjo vėjo jėgainės, kurių galia Lietuvoje per metus išaugo 42 proc. iki 1850 megavatų (MW).

„Litgrid“ duomenimis, bendrai šalyje sausį pagamintos 852 gigavatvalandės (GWh) elektros – 9 proc. daugiau nei prieš mėnesį (781 GWh). Vietos elektrinės užtikrino 75 proc. viso šalies elektros suvartojimo.

Vėjo jėgainės sausį gamino daugiausiai – apie 51 proc. visos Lietuvos gamybos, per mėnesį ji mažėjo 3  proc. iki 430 GWh. Saulės elektrinių gamyba augo 51 proc. iki 19 GWh, hidroelektrinių – 6 proc. iki 80 GWh, šiluminių elektrinių – 35 proc. iki 266 GWh. Kitų elektrinių generacija siekė 58 GWh.

Bendras importo srautas sudarė 34 proc. šalies suvartojimo ir siekė 570 GWh – palyginti su gruodžio duomenimis, jis sumažėjo 7 proc. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 74 proc., iš Latvijos 9 proc., o iš Lenkijos importuota 17 procentų.

Eksportas praėjusį mėnesį, palyginti su gruodžiu, augo 18 proc. iki 183 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 96 proc., 2 proc. – į Lenkiją, o likę 3 proc. į Skandinaviją.