Kodėl aukštosios mokyklos diplomas, rodos, turėjęs garantuoti darbo vietą, ne visada yra tiesiausias kelias į sėkmę ir kaip jaunam žmogui greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje, pasakoja Šiaulių universiteto karjeros konsultantė Sigita Gintilaitė ir UAB „LEXIN auditas“ vadovė, auditorė Alina Martinkienė.

Didesnėms karjeros galimybėms – paklausi specialybė

Kad vos gautas aukštosios mokyklos diplomas nenugultų į stalčių, apie ateities perspektyvas darbo rinkoje reikėtų pradėti galvoti dar prieš renkantis studijas. Pastebima ryški tendencija, jog daug sunkiau įsidarbinti tiems absolventams, kurie studijas pasirenka neanalizuodami darbo rinkos – jei specialybė nėra paklausi, net ir geriausią universitetą baigęs talentingiausias absolventas gali atsidurti bedarbių gretose.

Planuojantiems sėkmingą karjerą, pirmiausia reikėtų pasidomėti pasirinktos specialybės darbuotojų poreikiu verslo ir viešajame sektoriuje, išsiaiškinti, kokios karjeros galimybės prognozuojamos baigus pasirinktą studijų programą. „Paklausiausių specialybių absolventai įgyja pranašumą darbo rinkoje. Esant specialistų trūkumui, dažnai jie patys renkasi darbdavį, kadangi į norimą darbo vietą būna mažesni konkursai. Tokių specialybių atstovams paprastai siūlomas ir didesnis atlygis už darbą bei suteikiamos kitos garantijos“, – sakė S. Gintilaitė.

Kiekvienų metų pradžioje, apklausus darbdavius ir remiantis Lietuvos darbo biržos specialistų ekspertine nuomone, yra sudaromas įsidarbinimo galimybių barometras. Pavyzdžiui, 2016 m. didelės galimybės įsidarbinti buvo prognozuojamos ikimokyklinio ugdymo mokytojams, informacinių technologijų specialistams, socialiniams pedagogams, elektronikos inžinieriams, finansų ir investicijų konsultantams, mechanikos inžinieriams ir kt. specialistams.

„Žiūrint iš Šiaulių universiteto perspektyvos, per pastaruosius metus sėkmingiausiai įsidarbina elektros inžinerijos, mechanikos inžinerijos, lietuvių filologijos ir ikimokyklinio ugdymo pedagogikos bei mokyklinio ugdymo programų absolventai. Iš 2016 m. studijas baigusių 853 absolventų Šiaulių teritorinėje darbo biržoje užsiregistravo tik 31 jaunuolis – statistika išties džiugina“, – kalbėjo Šiaulių universiteto atstovė.

Tikslinis studijų finansavimas – garantuota darbo vieta

Įsitvirtinti darbo rinkoje dar paprasčiau, kai pasirenkamos tikslinio finansavimo studijos, t. y. šalyje paklausiausius specialistus rengiančios aukštųjų mokyklų programos, kurias finansuoja valstybė. Remiantis trišale (studento, aukštosios mokyklos ir darbdavio) sutartimi, tokią studijų programą baigęs studentas ne tik įgyja perspektyvią specialybę, bet ir iš karto po studijų jam yra suteikiama darbo vieta ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui.

Siekiantiems tapti kuo universalesniais specialistais tokiomis darbo rinkos sąlygomis, siūloma pagalvoti ir apie populiarėjančias tarpkryptines studijas. Pastarosios suteikia daugiau įvairių gebėjimų, žinių ir kompetencijų, todėl sudaro galimybę sėkmingiau konkuruoti dėl norimos darbo vietos.

„Vien Šiaulių universitetui šiemet yra skirtos 52 tikslinės vietos 8 studijų programoms – iš jų net 14 vietų numatyta visiškai naujai šių metų tarpkryptinei studijų programai – integruotų gamtos mokslų pedagogikai. Vadinasi, būtent tiek darbo vietų ir bus garantuota iš karto studijas baigusiems studentams“, – sakė S. Gintilaitė.

Profesinė patirtis – daugiau nei įrašas praktikos knygelėje

Aukštesnių kursų studentams reikėtų nepamiršti, kad kokybiškai atlikta profesinė praktika dažnai atveria galimybę įgyti ir nuolatinę darbo vietą. „Darbdaviai, suteikdami praktinių žinių ir įgūdžių, kasmet vis daugiau laiko ir pinigų investuoja į motyvuotus ir pažangius studentus, skatina juos įvairiomis premijomis ar net mokamu darbo užmokesčiu praktikos metu. Verslas taip pat vis atviriau žiūri į ilgesnio laikotarpio savanoriškas praktikas, kurios dažnai yra siūlomos studentų atostogų metu. Pasinaudoję tokia galimybe, absolventai tik retais atvejais turi įsidarbinimo problemų“, – pasakojo Šiaulių universiteto atstovė.

Kaip teigia UAB „LEXIN auditas“ vadovė, šiandien įmonės paprastai yra atviros studentams, norintiems atlikti profesinę praktiką, mielai priima praktikantus, o praktikos metu gerai pasirodžiusiems dažnai suteikia galimybę pasilikti dirbti ir visam laikui. „Visada laukiame iniciatyvių ir smalsių jaunų žmonių, tačiau pasitaiko atvejų, kai atėjęs praktikantas nori tik parašo praktikos knygelėje, o ne realių žinių ir praktinės darbo patirties. Į darbą esame priėmę ne tik ką tik baigusius studijas, bet ir paskutinių kursų studentus, sudarome jiems galimybę derinti studijas ir darbą“, – kalbėjo A. Martinkienė.

Svarbu adekvačiai įvertinti savo galimybes

Vien tik įrašas apie įgytą diplomą gyvenimo aprašyme tikrai negarantuoja sėkmingo įsidarbinimo ar įsitvirtinimo darbo rinkoje. Aukštąjį išsilavinimą įgijusiems absolventams būtinos kompetencijos ir įgūdžiai, leidžiantys sėkmingiau įsilieti į darbo tinką, o dar svarbiau – motyvacija ir asmeninis noras tobulėti. A. Martinkienė pastebi, kad šiandienos absolventai turi gerus teorinius pagrindus, yra plačios pasaulėžiūros, išlavinto mąstymo, bet vis dar stokoja praktinės patirties.

„Mūsų įmonėje karjerą pradedantys jaunuoliai dažnai būna nematę realių buhalterinių dokumentų, todėl darbo santykių pradžioje reikia juos visko mokyti. Jei matome, kad jaunas žmogus gabus, siunčiame į specialius kursus ir profesinius mokymus, – sakė A. Martinkienė. – Jaunas, patirties neturintis darbuotojas, mano nuomone, turėtų sutikti dirbti ir už mažesnį atlyginimą, suprasdamas, kad žinios ir patirtis, kurią gaus darbe, bus jo lieptas ir į didesnį atlyginimą. Būtų džiugu, kad jaunimas labiau pasitikėtų darbdaviais, nes kartais užtenka ir pusmečio, kad „žalias“ studentas virstų ekonominę vertę nešančiu darbuotoju. Tuomet, be abejonės, pakyla ir jo atlyginimas, ypač dabar, kai rinkoje taip trūksta kvalifikuotų darbuotojų.“