- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Už spalio mėnesį šildymo sąskaitų dar negavome, tačiau jau žadama, kad lapkričio mėnesį šildytis namus bus brangiau. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Lietuvos energetikos agentūros laikinąja vadove Agne Bagočiūte.
– Tai ko dabar mums tikėtis? Kokių vidutiniškai spalį sąskaitų galima tikėtis ir jau kiek lapkritį brangs šildymas?
– Tai nagrinėjant tiesiog kainas didžiuosiuose miestuose ir Lietuvos bendrai vidurkį, mes tikrai gausime visi tiek spalį, tiek lapkritį mažesnes sąskaitas negu gavome pernai tokiu pačiu metu. Nes dabar skirtinguose miestuose yra skirtingos kainos, bet jeigu kalbėtume apie centralizuotą šildymą ir Lietuvos vidurkį, tai vidutiniškai mūsų sąskaitos ir šilumos kaina yra apie 48 proc. mažesnė negu pernai tuo pačiu metu. Ir netgi lapkritį, kai šiek tiek šaltėja orai ir dėl to didėja šilumos kaina, vis tiek sąskaitos išlieka mažesnės lyginant su praėjusiais metais.
– Jeigu paimtume tokį vidutinį 60 kv.m. butą, kiek už jo šildymą mokėtume senam, nerenovuotam name ir naujam arba pilnai renovuotam name?
– Tai čia nesinorėtų spekuliuoti tiksliais skaičiais, nes čia priklauso nuo daugybės dalykų ir nuo to, kur tu gyveni. Jeigu gyveni daugiabutyje ir nerenovuotame name, tai, be abejo, tavo sąskaita bus brangiausia. Ir lygiai taip pat jeigu individualiame name, jei šildaisi dujomis, tavo sąskaita bus brangesnė negu šildant malkomis. O tikslūs skaičiai tikrai priklauso nuo daugelio dalykų. Netgi nuo to, kokie yra mūsų kasdieniai įpročiai – kiek mes šildome, kiek mes taupome.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip per šiuos metus – 2021, 2022, 2023 m. – kilovatvalandės kaina centralizuoto šildymo kainuoja vidutiniškai Lietuvoje? Na, tarkim, jeigu 2021 m. buvo apie 5 centus su trupučiu, pernai jau iki 12 centų lyg ir šoktelėjo, kiek yra šiemet?
– Šiuo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose lapkričio mėnesį yra apie 7 centus vidurkis. Jeigu žiūrint bendrai Lietuvoje, tai šiek tiek didesnis – netoli 7,5 cento. Tai tikrai matom, kad mažiau nei pernai. Jeigu lyginsime didžiuosius Lietuvos miestus, tai Kaune yra 6 centai su trupučiu, Vilniuje jau 8 centai su trupučiu. Kaune yra pigiausia, Vilniuje yra šiuo metu brangiausia.
– Kodėl taip yra, kad Vilniuje mokame brangiau negu Kaune?
– Kaune didžiąją dalį šildymo sudaro atsinaujinantys ištekliai, pagrinde biokuras. Jo kainos yra mažesnės. Ir lyginant su praėjusiais metais, biokuro kaina šiuo metu irgi 48 proc. mažesnė. Todėl Kaunas turi žemas kainas. Vilniuje naudojamos ir dujos, jos kainuoja šiek tiek brangiau, dėl to ir bendra šilumos kaina yra didesnė.
– O tie, kurie namus vis dar šildosi malkomis, yra namų, kurie elektra šildosi, kaip jiems bus tos šildymo sąskaitos šiemet?
Tie, kurie šildosi malkomis, mokės pigiausiai.
– Tie, kurie šildosi malkomis, mokės pigiausiai. Tie, kas naudoja dujas, mokės brangiausiai. Na, elektra jau rikiuojasi po to. Bet tikrai dėl patogumo ir panašiai šilumos siurbliai nuolat populiarėja. Ir mūsų agentūra skiria finansavimą pakeisti seną neefektyvų biokuro katilą ar iškastinį kuro katilą efektyvesniu biokuro katilu ar šilumos siurbliu. Ir tikrai matom, kad gyventojai labai aktyviai tuo naudojasi. Praktiškai, pirmą kartą paskelbus kvietimą, neliko kiek daugiau nei 3 mln. per savaitę. Matome, kad gyventojai galvoja apie tai, kaip susimažinti savo sąskaitas.
– Kiek galima sutaupyti pakeitus katilą? Kiek sąskaita tada sumažėja?
– Na, tikslių skaičių šiuo metu neįvardinsiu, nes tą reiktų paskaičiuoti, priklausomai, vėlgi, kokio tipo name tas katilas įrengiamas – ar tas namas renovuotas, ar kartu su katilo įrengimu atnaujinamas. Tai daug parametrų lemia, bet ilgalaikėje perspektyvoje galima tikrai sutaupyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas: buvusi Vyriausybė galbūt norėjo atkeršyti tam tikram verslui4
Prezidentas Gitanas Nausėda neatmeta galimybės, kad buvusi Vyriausybė sprendimu drausti dvigubos paskirties prekių eksportą kerštauja Arvydui Paukščiui dėl lapkričio mėnesį paviešintos informacijos apie stringančias „Telto...
-
Tarnyba: Vokietijos rinkoje lietuviškos medienos ir jos gaminių parduota už 371 mln. eurų1
Medienos ir jos gaminių eksportas per tris praėjusių metų ketvirčius sumažėjo 6 proc. iki 28,2 mlrd. eurų, o importas į Lietuvą – 7,5 proc. iki 31,3 mlrd. eurų, pirmadienį paskelbė Valstybinė miškų tarnyba. ...
-
Tikėjotės, kad būstų kainos kris? Turime blogų žinių16
Statytojai pripažįsta, kad įsigyti nuosavą būstą Vilniuje vienišam, iš vidutinės algos gyvenančiam žmogui – beveik nebeįmanoma, o ir kiti dažnai įpirkti gali tik labai nedidelį. Vis dėlto Lietuvos bankas prognozuoja, kad norin...
-
„Via Baltica“ atkarpos rekonstrukcijai – 25 mln. eurų iš ES
Europos Sąjunga (ES) skirs 25 mln. eurų tarptautinio magistralinio kelio „Via Baltica“ 12 kilometrų ruožo rekonstrukcijai. Dar 4,4 mln. eurų tam numatyta iš valstybės biudžeto. ...
-
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas nedžiugina: augs bedarbių gretos?5
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas pernai gruodį smuko antrą mėnesį iš eilės – jis mažėjo 1,6 punkto iki 46,2 – pirmadienį pranešė indeksą sudaranti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). Iki lapkričio jis tris m...
-
ŽŪM: dėl sustabdytos veiklos žvejai sulauks kompensacijų1
Nuo šių metų šalies žvejams bus kompensuojami jų patirti nuostoliai, atsiradę sustabdžius verslinę žvejybą dėl valstybės valdomų įmonių veiklos, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
Vyriausybė pasiskolino už 2,573 proc.1
Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį vidutinės palūkanos siekė 2,573 proc. ...
-
„Litgrid“: vidutinė elektros kaina Lietuvoje mažėjo
Praėjusią savaitę Lietuvoje toliau vyravus stipriems vėjams, vidutinė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 19 proc. iki 64 eurų už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė „Litgrid“. ...
-
Premjeras žada mokestinius pokyčius: kas keisis?
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad mokestiniai pokyčiai yra reikalingi, o juos įgalinantis projektas po derinimo su visuomene Seimą pasieks pavasario sesijoje. Anot jo, pagrindinis dalykas bus – taikomas metinis pajamų apskaitos ir apmokestinim...
-
Valstybė – bedantė: imigrantai dirba, bet mokesčių nemoka14
Šalyje pastebima neraminanti tendencija. Pagal individualią veiklą dirbantys užsieniečiai vengia mokėti mokesčius. Nuo finansinės atsakomybės dažniausiai bėga kurjeriai ir pavežėjai. Darbdaviai ir mokesčių inspekcija tikina nuolat informuo...