Padėtis neprognozuojama

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas, "Kauno dienos" paklaustas, kaip keičiasi situacija ką tik paskelbus naują karantiną, teigė manantis, kad gali būti, kad statybos darbų tempai sulėtės dėl poreikio užtikrinti saugią darbo aplinką ir apsaugoti darbuotojus. Neigiamos įtakos turės ir sezoniškumas ir privačių užsakovų bei investuotojų sprendimai.

"Pavyzdžiui, statybos bendrovės ėmėsi saugumo priemonių – dirba pamainomis, kad jei vienas susirgtų, neužsikrėstų kitoje pamainoje dirbantys kolegos. Darbininkams taip pat rengiami instruktažai, kiekvienam atėjus į darbą matuojama temperatūra", – svarstė D.Gedvilas.

Pasak jo, šiandien šalies statybų įmonėms neramu dėl ateities, ypač ateinančių metų, kai padėtis visiškai neprognozuojama. Susidariusi situacija dėl statybos darbų apimčių sumažėjimo, ypač – dėl privačių ir investicinių užsakymų, jau dabar sukėlė didelę įtampą ir statybų rinkos disbalansą, o žiemą tai greičiausiai tik paūmės.

Šiandien šalies statybų įmonėms neramu dėl ateities, ypač ateinančių metų, kai padėtis visiškai neprognozuojama.

Jau pirmoji banga skandino

Šių metų NT plėtotojų užsakymų statistikos kreivė, lyginant su praėjusiųjų metų, nėrė žemyn. LSA atlikta šalies statybos įmonių apklausa parodė, kad pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, net 68 proc. statybos bendrovių jautė darbų apimčių sumažėjimą. D.Gedvilas pateikė Statistikos departamento skaičius, kad šių metų antrąjį ketvirtį statybos darbų atlikta 15,1 proc. mažiau nei pirmąjį, o baigtų statyti pastatų skaičius 16,4 proc. mažesnis, nei buvo prieš metus. Kad statybos susitraukė, matyti ir visoje ES, kur per metus darbų apimtys sumažėjo apie 4 proc. Ir tai buvo tik pirmojo karantino įtakos rezultatai.

D. Gedvilas. Asmeninio archyvo nuotr.

"Didžioji dalis NT plėtotojų ir investuotojų jau pavasarį pristabdė arba atsisakė suplanuotų projektų, tokių kaip biurų, viešbučių ar prekybos centrų statybos, kurių didžioji dalis greičiausiai ir nebebus atnaujinti, –  pasakojo LSA prezidentas. – Šiandien dalis prieš pandemiją pradėtų projektų dar tęsiami, tačiau naujų, deja, planuojama itin mažai.

Iki antrojo karantino paskelbimo į priešpandeminę padėtį grįžo tik gyvenamoji statyba, išaugo butų ir sklypų paklausa, ypatingą atsigavimą matome Vilniaus butų ir pajūrio NT rinkoje. Taip pat pajudėjo ir logistikos, gamybos pastatų statybos projektai. Tikimės, kad tokie projektai ir toliau bus sklandžiai įgyvendinami, nepaisant sunkiai prognozuojamos padėties visoje Europoje ir sezoniškumo."

Renovacijos neišjudino

Paklaustas, ar COVID-19 krizė pastūmėjo valdžią, gyventojus platesnei NT renovacijai, D.Gedvilas apgailestavo, kad šiemet per pirmąjį pusmetį modernizuota tik 118 daugiabučių.

"Europa išsikėlė ambicingą tikslą – tapti klimatui neutraliu regionu iki 2050 m., todėl bent 30 proc ES lėšų 2021–2027 m. bus skiriama kovai su klimato kaita, – priminė jis. – Šiais metais paskelbtame Europos žaliajame kurse itin didelis dėmesys skiriamas pastatų modernizavimui ir jo skatinimui, nes tai vienas iš efektyviausių būdų kovoti su klimato kaita. Europos Komisija pripažino, kad dabar renovacija vykdoma per lėtai ir neefektyviai, todėl ėmėsi ryžtingų veiksmų – pritarė naujai strategijai "Renovacijos banga", kuria remiantis, per ateinantį dešimtmetį bus siekiama bent dvigubai padidinti renovacijos mastą."

D.Gedvilo teigimu, Lietuvoje didžioji dalis pastatų yra seni, statyti dar iki 1993 m. Per metus, esant didžiausiam ekonomikos augimui, Lietuvoje būdavo papildomai pastatoma tik 1–2 proc. naujų pastatų. Visiems kitiems reikalingas modernizavimas. Tačiau dabartiniu tempu visi daugiabučiai Lietuvoje būtų modernizuoti tik po 100 metų. Šiuo metu Lietuvoje daugiau nei 34 000 daugiabučių namų yra energiškai neefektyvūs ir turėtų būti renovuojami.

Pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų modernizavimo programą, iki šių metų pabaigos numatyta modernizuoti 4 tūkst. daugiabučių namų, tačiau akivaizdu, kad to įgyvendinti nepavyks, nes nuo 2005 m. iki dabar buvo atnaujinta tik apie 3,5 tūkst. daugiabučių.

Aštrėja įmonių konkurencija

"Nerimą kelia tai, kad statybos darbų konkursuose matome vis daugiau kainų dempingavimo atvejų ir aštrėjančią įmonių konkurenciją, – dar vieną problemą statybų rinkoje įvardijo LSA asociacijos vadovas. –  Siekdamos bet kokia kaina išgyventi, užsitikrinti darbų ir išsaugoti darbuotojus, kovoje dėl naujų užsakymų įmonės rizikuodamos darbų kainas mažina 10–15 proc., nors statybos darbų kaštai ir darbo užmokesčiai tikrai nemažėja. Galutinis rezultatas – patiriami nuostoliai ir kylantis klausimas – ar įmonė tikrai pajėgs įgyvendinti projektą? Matome signalų, kad kai kuriais atvejais jau pradeda vykti lyg kova be taisyklių.

Todėl šiandien mūsų šalies statybininkų lūkesčiu tapo viešieji pirkimai, nauji projektai ir valstybės planai investuoti į tvarios infrastruktūros kūrimą bei atnaujinimą, siekiant skatinti šalies ekonomiką. Tai teikia vilčių, kad, žymiai sumažėjus privačių ir investicinių užsakymų apimtims, statybų sektorius turės darbų ir galės išsaugoti savo darbuotojus."

Spalio pardavimų rekordai

Statybininkų šie metai neguodžia, tačiau Registrų centras paskelbė optimistinius skaičius. Pagrindinių NT objektų kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – praeito mėnesio pardavimai didžiausi šiais metais. Toks rinkos spurtas, anot įregistruotų NT sandorių duomenis analizuojančio Registrų centro specialistų, dar labiau priartino bendrą šių metų rezultatą prie 2019 m. fiksuotų skaičių.

"Spalį tęsėsi dar vidurvasarį prasidėjęs NT sandorių rinkos atsigavimas – atskirų NT objektų kategorijų sandorių kreivės toliau kilo ir pasiekė aukščiausią tašką šiemet. Be to, atskirai tik butų, namų ir žemės sklypų per spalį užfiksuotas sandorių rezultatas apskritai yra didžiausias per pastaruosius keletą metų. Vis dėlto tikėtina, kad, šalyje augant COVID-19 atvejų skaičiui, gali sugrįžti pavasarį matytas neapibrėžtumas rinkoje, kuris neabejotinai koreguos ir NT sandorių kiekius ateinančiais mėnesiais", – praėjusią savaitę aiškino Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Šiemet per dešimt mėnesių bendras Lietuvoje įregistruotų NT pirkimo–pardavimo sandorių skaičius siekė 104,8 tūkst. ir buvo 2 proc. mažesnis nei pernai sausio–spalio mėnesiais (106,5 tūkst.). Vien tik per spalį įregistruota 14,4 tūkst. NT sandorių – net 21 proc. daugiau nei 2019 m. spalį ir 13,5 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.

Per sausį–spalį visoje šalyje įregistruota 26,7 tūkst. butų pardavimų – 10 proc. mažiau nei praėjusių metų analogišku laikotarpiu. Vien tik per spalį įregistruota beveik 3,7 tūkst. butų savininkų pasikeitimų, arba 14 proc. daugiau nei 2019-ųjų spalį ir 15 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.

"Spalį butų pardavimai buvo didžiausi ne tik visoje šalyje, tačiau ir atskirai penkiuose šalies didmiesčiuose. Nepaisant to, šių metų bendras rezultatas didžiausiose šalies savivaldybėse vis dar atsilieka nuo 2019 m. fiksuotų butų pardavimų skaičių. Mažiausias atsilikimas nuo praėjusių metų rezultatų stebimas Vilniuje ir Kaune, o Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio butų rinkos apyvarta šiemet yra maždaug penktadaliu kuklesnė nei pernai", – komentavo Registrų centro duomenų analitikas P.Rudzkis.

Sostinėje šiemet per dešimt mėnesių įregistruota apie 9,4 tūkst. butų pardavimų, arba 3 proc. mažiau nei pernai sausį–spalį (9,8 tūkst.), Kaune įregistruotų butų sandorių skaičius per metus sumenko 7 proc., iki 4 tūkst., Klaipėdoje – 20 proc., iki 2,2 tūkst., Šiauliuose – 19 proc., iki 1,1 tūkst., Panevėžyje – 25 proc., iki 780.

Per šiuos metus visoje šalyje įregistruota 10,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 4 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vien tik per spalį įregistruota beveik 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų – 20 proc. daugiau nei praėjusių metų spalio mėnesį ir 5 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.

Šiemet visoje šalyje įregistruota 51,8 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (51,1 tūkst.). Vien tik per spalio mėnesį įregistruota 7,2 tūkst. sklypų sandorių – net 24 proc. daugiau nei 2019 m. spalį ir 12,5 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.

‎Komentaras

Staigus NT rinkos atsigavimas Lietuvoje nestebina, nes gyventojai, siaučiant COVID-19, sugebėjo sutaupyti pinigų, teigė "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, pandemijos pradžioje atrodė, kad šokas būsto rinkai gali būti didesnis, nes nuomos kainos krito maždaug dešimtadaliu.

"Tačiau nuomos kainos labai greitai atsigavo ir šiuo metu yra maždaug tokios pačios, kokios buvo pradžioje. Didėja ir pardavimų kainos – tiek žiūrint skelbimuose, tiek stebint sandorių skaičių", – praėjusią savaitę komentavo N.Mačiulis.

Pasak jo, toks greitas atsigavimas labai nestebina, nes krizė nesukėlė itin didelio neigiamo šoko darbo rinkoje ir gyventojų pajamoms, atvirkščiai, žmonės sugebėjo sutaupyti.

"Gyventojai susitaupė ir iš įvairiausių šaltinių gavo papildomų pajamų. Indėliai rugsėjo mėnesį, lyginant su praėjusių metų rugsėju, buvo 2 mlrd. eurų didesni. Taip, gyventojai neišleido pinigų pandemijos metu, jie neišleidžia pinigų užsienyje, sumažėjo poreikis pirkti kai kurias prekes ir paslaugas, todėl santaupas gyventojai bando įdarbinti", – svarstė N.Mačiulis.

"Nėra priežasčių, dėl kurių turėtų būti mažesnis aktyvumas būsto rinkoje. Rekordinės pajamos, rekordiškai mažos palūkanų normos, gyventojai turi rekordiškai daug indėlių – čia aukso amžius būsto rinkai", – tvirtino ekonomistas.

Pasak jo, viena priežasčių, kodėl žmonės noriai investuoja į būstą – ekspansyvi centrinių bankų pinigų politika.

"Prie ekspansyvios monetarinės ir fiskalinės politikos infliacijos rizika ilguoju laikotarpiu yra padidėjusi, tad natūralu, kad tai yra vienas iš būdų apsidrausti nuo infliacijos – investuojant į NT", – teigė N.Mačiulis.

Kitos priežastys – žemos palūkanos, kurios turėtų išsilaikyti panašios ir artimiausiais metais, be to, aktyvumą skatina tai, kad daugelis gyventojų perka ne pirmą būstą.

"Daugelis gyventojų įsigyja ne pirmą, bet keičia būstą, peržiūri savo poreikius. Vėlgi, tie didesni norai ir poreikiai gali būti patenkinami, nes užimtumas šiemet yra panašus kaip metų pradžioje, pajamos didėja, palūkanų normos išlieka žemos, indėliai pasiekę rekordines aukštumas", – priežastis vardijo ekonomistas.

Šaltiniai: „Kauno dienos“, BNS inf.