Pokalbis su chirurgu – apie storosios žarnos vėžį, nepagrįstas pacientų baimes, naujoves gydyme ir tikslesnes operacijas, vis dažniau leidžiančias išvengti stomos (plonosios arba storosios žarnos atvėrimo į išorę chirurginiu būdu).

– JAV rekomenduojama storosios žarnos vėžio prevencinę programą paankstinti – dėl šios ligos tirti gyventojus nuo 45 metų. Jūsų manymu, ar Lietuvoje užtenka tai daryti nuo 50 metų?

– Daugeliu atvejų užtenka. Tačiau kiekvienas žmogus, jo genetika – individualūs. Atskiros gairės taikomos tiems, kurių artimi giminės yra sirgę storosios žarnos vėžiu. Jei asmens pirmos eilės giminaičiai (motina, tėvas, brolis, sesuo) yra sirgę šia liga, jis turėtų būti tikrinamas nuo 40 metų. Asmuo, kurio artimas giminaitis susirgo jaunas, turi pradėti tikrintis būdamas 10 metų jaunesnis, nei buvo jo giminaitis, kai susirgo šia liga.

Primena: P. Lizdenis ragina visus, sulaukusius 50 metų, pasitikrinti pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Jei niekas iš artimų giminaičių nesirgo storosios žarnos vėžiu, jei žmogus neturi jokių nusiskundimų dėl virškinimo, nekraujuoja iš tiesiosios žarnos, užtenka dėl šios ligos tikrintis nuo 50 metų. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad, atlikus tyrimus, storosios žarnos navikai kartais nustatomi ir tiems, kurie jaučiasi visiškai sveiki.

Pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą pirmiausia reikia atlikti slapto kraujo išmatose testą. Jį skiria šeimos gydytojas.

– Jei slapto kraujo išmatose randama, kas vyksta toliau?

– Jei slapto kraujo testas teigiamas, šeimos gydytojas turi išrašyti siuntimą pas gydytoją endoskopuotoją arba koloproktologą. Abiejų šių sričių gydytojai gali atlikti kolonoskopiją. Tobulesnio būdo nei kolonoskopija, skirto ištirti storąją žarną ir diagnozuoti jos ligas, aptikti navikus, nėra ir greitu metu tikrai nebus. Anksčiau pacientai šios procedūros labai bijodavo, kartais iš baimės į ją net neatvykdavo. Tačiau galiu nuraminti, kad šį tyrimą 80 proc. atvejų atliekame naudojant bendrinę nejautrą – lengvą narkozę. Viskas praeina visiškai be pacientų streso.

Galiu nuraminti, kad šį tyrimą 80 proc. atvejų atliekame naudojant bendrinę nejautrą – lengvą narkozę.

– Kada kolonoskopija tampa ne tik tyrimu, bet ir gydymo būdu?

– Gydytojai endoskopuotojai vis dažniau kolonoskopijos metu ne tik aptinka, bet ir pašalina storosios žarnos polipus, taigi, nereikia daryti atskiros operacijos. Šios procedūros progresuoja – kolonoskopijos metu pašalinami vis didesni polipai. Pavyzdžiui, net jei atlikus polipektomiją (gerybinių auglių (polipų) šalinimą endoskopijos metu, – red. past.) lieka tam tikras storosios žarnos defektas, gydytojai, naudodami specialius endoskopinius klipus, defektą gali endoskopiškai sutvarkyti – uždaryti.

– Kur yra riba, kada pašalinti polipą, naviką yra gydytojo endoskopuotojo, o kada – chirurgo darbas?

– Iki 1 cm skersmens – nedideli navikai, juos gydytojai endoskopuotojai pašalina tos pačios kolonoskopijos metu. Taigi, mažesni augliukai iš karto pašalinami, o didesniems atliekama biopsija. Šio tyrimo atsakymas lemia tolesnį gydymą: jei navikas gerybinis, galima jį pašalinti endoskopijos metu, o jei piktybinis (karcinoma) – šaliname mes, chirurgai. Tokiu atveju paprastai prireikia radikalesnės procedūros – tenka pašalinti ne tik patį naviką, bet ir kažkiek žarnos, aplinkinių audinių. Šios procedūros atliekamos tam, kad pasiektume geresnį tolimąjį rezultatą.

– Anksčiau žmonės gėdydavosi kolonoskopijos tyrimo. Gal nuostatos keičiasi ir besigėdijančiųjų mažiau?

– Sakyčiau, ne gėdijasi, o išsigąsta. Jaunimas gal labiau bijo dėl hemorojaus – jei pakraujuoja iš išeinamosios angos, žmonės išsigąsta ir bijo kreiptis į gydytojus. Jaunimas tokiu atveju pradeda naršyti internete, ten randa prirašyta visokių baisybių, ką toks simptomas gali reikšti, ir išsigąsta. Tačiau mes rekomenduojame kreiptis į gydytojus, o ne patiems diagnozuoti sau ligą pagal aprašymus internete. Mes, gydytojai, apžiūrėję pacientą, pasakysime, verta nerimauti ar ne.

Deja, yra tokių žmonių, kuriems randama slapto kraujo, tačiau jie atsisako tirtis toliau, nes bijo kolonoskopijos tyrimo. Yra netgi tokių, kurie atsisako gydytis, kai jiems nustatoma onkologinė liga. Apmaudu, kad kai kurie žmonės vadovaujasi mokslu nepagrįstais įsitikinimais, nepatikrintomis interneto, socialinių tinklų tiesomis.

– Kokie kiti mitai ar nepagrįstos baimės gajos tarp pacientų?

– Kas antram pacientui tenka griauti mitą, kad stoma formuojama kiekvienąkart operuojant storosios žarnos vėžį. Kai kurie sako: „Geriau net neoperuokit – jau geriau mirsiu, nei su per šoną išvesta žarna vaikščiosiu.“ Čia noriu pasakyti keletą dalykų. Visų pirma, stoma nebūtinai formuojama. Antra, kartais stomos prireikia tik laikinai. Trečia – ir su stoma dabar galima komfortiškai gyventi.

Stomos dažniau prireikia, kai operaciją tenka atlikti skubiai. Tačiau tiems, kuriems storosios žarnos vėžys diagnozuojamas gana anksti ir operacija atliekama planiškai, – daugiau nei pusę atvejų operacija atliekama taip, kad nereikėtų stomos.

Dėl to galbūt kažkiek kalta ir mūsų, medikų, nepakankama komunikacija su visuomene. Reikėtų plačiau paskleisti žinią, kad, jei žmogus serga storosios žarnos vėžiu ir jam atliekama naviko šalinimo operacija, tai anaiptol nereiškia, kad žmogui būtinai bus suformuota stoma. Jei pacientas nelabai sunkus, neturi daug gretutinių ligų, net jei operuojant tenka pašalinti dalį storosios žarnos, mes visada stengiamės viską sujungti taip, kad žmogus galėtų tuštintis natūraliai – nereikėtų stomos.

Būna atvejų, kai stoma suformuojama laikinai – pavyzdžiui, pusmečiui, kol sugyja operuota storoji žarna. Jai sugijus, žiūrime ir vertiname, ar yra galimybė stomą panaikinti ir vėl priversti funkcionuoti tiesiąją žarną. Jei yra galimybė, atliekame rekonstrukcines operacijas ir panaikiname stomą – taip atkuriamas tuštinimasis įprastu būdu. Tačiau kiekvieną kartą vertiname, kaip žmogus toleruotų dar vieną operaciją.

– Minėti įsitikinimai tikriausiai likę iš anksčiau, kai, jei būdavo atliekama storosios žarnos vėžio naviko šalinimo operacija, beveik 100 proc. būdavo formuojama stoma.

– Taip, bet noriu pabrėžti, kad dabar taip nėra. Dabar technologijos labai pažengusios.

Net jei suformuojama stoma, tai nėra gyvenimo pabaiga. Žmonės neretai psichologiškai susitaiko su stoma, nes šiuolaikinės stomos priemonės yra kokybiškos, leidžiančios gana komfortiškai gyventi. Žmonės su stoma šiais laikais keliauja, eina į pliažą, lanko baseiną. Apskritai, mes, lietuviai, esame šiauriečiai – palyginti neblogai toleruojame stomas, kai pietiečiai jų iš viso netoleruoja. Prancūzijoje, Ispanijoje, kur ilgas šiltasis sezonas, žmonės dėvi lengvesnius, kūną mažiau dengiančius drabužius – jie negali įsivaizduoti savęs su išvesta stoma pliaže ir panašiose vietose. Galbūt dėl to šiose šalyse storosios žarnos vėžio operacijos yra labai pažengusios – mes iš jų mokomės.

50 proc. – mažiau nei tiek atvejų, atliekant planinę storosios žarnos vėžio naviko šalinimo operaciją, suformuojama stoma.

– Stomos leidžia išvengti ir dažniau atliekamos laparoskopinės operacijos?

– Ne visai taip. Laparoskopinės operacijos dažniausiai atliekamos ankstyvoje stadijoje diagnozuotiems storosios žarnos navikams. Būtent ankstyva diagnostika ir leidžia operuoti pacientus laparoskopiškai per mažus pjūvelius, išvengiant stomos. Anksčiau buvo truputį ydinga nuostata, kad, jei operacija atliekama laparoskopiškai per mažus pjūvius, vadinasi, onkologinės ligos paliesti audiniai pašalinami ne taip radikaliai. Tačiau iš tiesų, atliekant operaciją laparoskopiniu būdu, navikas ir ligos paliesti audiniai pašalinami lygiai taip pat radikaliai.

Dar viena naujovė operuojant storosios žarnos vėžį yra robotinė chirurgija, kuri jau yra plačiai taikoma JAV ir daugelyje Europos šalių. Robotinės chirurgijos principas toks pats kaip laparoskopinės: atliekami maži pjūveliai, per kuriuos į žmogaus organizmą įvedami roboto rankų valdomi instrumentai. Tačiau robotinės chirurgijos operacijos yra tikslesnės, preciziškesnės nei laparoskopinės, operuojančiam chirurgui jos yra labai patogios – ergonomiškos. Tai ypač svarbu operuojant mažoje erdvėje, kur rankomis tikslius judesius atlikti yra labai sudėtinga. Tikimės, kad robotinę chirurgiją greitu metu galėsime pasitelkti ir mes, Kauno klinikų chirurgai. Medikams, operuojantiems giliai mažojo dubens srityje esančius organus – urologams, ginekologams, chirurgams – robotai yra labai didelė pagalba.

Regimanto Zakšensko nuotr.

– Robotai iš chirurgų darbo neatims?

– Žinoma, ne, juk robotą valdo chirurgas – jie yra mūsų darbo priemonė. Tačiau jie gali mūsų darbą pagerinti: kai chirurgo judesiai perduodami per robotinę sistemą, viskas yra tiksliau, preciziškiau ir komfortiškiau gydytojui.

– Prognozuojama, kad storosios žarnos vėžio atvejų daugės. Kas padėtų išvengti šios ligos? Ar ją daugiausia lemia nesveika mityba?

– Su mityba tai susiję tik iš dalies. Yra įvairių veiksnių, didinančių storosios žarnos vėžio riziką: alkoholis, rūkymas, nutukimas. Kas susiję su dažnu raudonos mėsos valgymu, duomenys yra kontroversiški, todėl negalima sakyti, kad didelis raudonos mėsos kiekis mitybos racione padidina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu. Tačiau aplinka veikia ne vien per maistą – žmogaus kūno ląsteles veikia ir užterštas oras, ir vanduo, ir bendras radiacinis fonas. Taigi kai kurių rizikos veiksnių neišvengsime. Todėl 50-mečiai ir vyresni turėtų nepamiršti pasinaudoti storosios žarnos vėžio prevencinėmis programomis. Tais atvejais, kai atsiranda nusiskundimų dėl virškinimo, pakinta tuštinimasis ar pakraujuoja tuštinantis, kreiptis į medikus, išsitirti turėtų ir jaunesni.

Atlieka nemokamus tyrimus

Pagal Lietuvoje vykdomą storosios žarnos vėžio prevencinę programą 50–74 metų amžiaus gyventojams (vyrams ir moterims) 1 kartą kas 2 metus nemokamai atliekamas slaptojo kraujo išmatose testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientui storosios žarnos liga neįtariama, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas turi išduoti siuntimą pas gydytoją specialistą kolonoskopijos tyrimui atlikti.

Kolonoskopijos metu lanksčiu prietaisu – endoskopu – apžiūrima storoji žarna. Prireikus atliekama ir biopsija – paimama audinio gabalėlių ištirti, stabdomas kraujavimas, pašalinami nedideli augliai. Daugeliu atvejų šis tyrimas atliekamas su lengva narkoze.

Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.