- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno klinikų pacientei Loretai, vienintelei Lietuvoje turinčiai itin retą genų mutacijos Chanarin-Dorfman sindromą, Kauno klinikose atlikta sudėtinga kepenų transplantacija. „Kauno klinikose gydomi pačių sunkiausių būklių, taip pat itin retomis ligomis sergantys pacientai, daliai iš jų vienintelis gydymo metodas – kepenų transplantacija, o Loretai atlikta kepenų transplantacijos operacija – vos ketvirtas pasaulyje aprašytas toks šios retos ligos gydymo atvejis“, – teigė prof. Juozas Kupčinskas, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas.
Retos ligos sukelta multiorganinė pažaida komandai kėlė daug diskusijų, ar šiai pacientei apskritai galima kepenų transplantacija. „Nežinojome, su kokiais iššūkiais susidursime tiek operacijos metu, tiek po jos, tačiau daugiadalykė komanda pasiryžo atlikti tokio tipo operaciją pirmąjį kartą Lietuvoje“, – sako doc. Irena Valantienė, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovė.
Kepenų transplantacijos operaciją atliko Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies chirurgijos skyriaus vadovas doc. Tomas Vanagas ir abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Žilvinas Dambrauskas, gydytojų anesteziologų komandai vadovavo gydytoja Vilma Traškaitė-Juškevičienė. Pooperacinę pacientės priežiūrą užtikrino Kauno klinikų Intensyvios terapijos klinikos vadovas doc. Tomas Tamošuitis ir gydytoja anesteziologė reanimatologė prof. Dalia Adukauskienė. Paciente iki šiol rūpinasi ir ją konsultuoja gydytojas gastroenterologas dr. Mindaugas Urba. Dalis profesionalios daugiadalykės komandos, prisidėjusios prie Loretos gydymo, nepaminėta, tačiau kiekvieno iš jų atliekamas darbas ir indėlis į geresnę pacientės savijautą – ypatingai svarbus.
Loreta į Kauno klinikų specialistų rankas pateko dar 2021 metais dėl įgimto odos sausumo, sąnarių skausmų, klausos sutrikimų, mažakraujystės, kūno raumenų silpnumo. „2023 metų spalį būnant renginyje mane ištiko insultas, po kurio keliavau iš ligoninės į ligoninę, iš sanatorijos į sanatoriją. Galiausiai atvykus į Kauno klinikas, man buvo atlikti išsamūs tyrimai ir nustatyta tikroji negalavimų priežastis“, – savo istorijos pradžią pasakojo moteris.
Docentė prisiminė, kad tuomet Loreta atvyko pasikonsultuoti su gydytoju gastroenterologu dėl naujai atsiradusio kepenų funkcijos nepakankamumo šalia visų kitų lėtai progresuojančių odos, reumatologinių, neurologinių nusiskundimų. „Atlikus ištyrimą, pacientei nustatyta toli pažengusi metabolinio kepenų suriebėjimo sukelta kepenų cirozė su progresuojančiu kepenų veiklos nepakankamumu ir visomis galimomis komplikacijomis“, – teigė doc. I. Valantienė.
Nepaisant to, Kauno klinikų gydytojai genetikai Loretai taip pat nustatė itin retą Chanarin-Dorfman sindromą – pasaulyje registruota kiek mažiau nei 120 šio sindromo atvejų. „Dėliojant ligos dėlionę, nustačius kepenų cirozės priežastį, vertinant ir kitų sistemų pažaidą, pacientė buvo konsultuota gydytoju genetikų, kurie ir nustatė šį itin retą genetinį sindromą, išsivysčiusį dėl geno mutacijos, lemiančios lipidų apykaitos sutrikimą, – pasakojo docentė. – Dėl šios ligos lipidai nusėda įvairiuose organuose, įskaitant odą, raumenis, kepenis, centrinę nervų sistemą, kraujo ląsteles“.
Kliniškai ši reta liga pasireiškia ichtioze (sutrikusio odos ragėjimo liga), kepenų pažaida iki kepenų cirozės, klausos, regos, raumenų pažeidimais. Visos šios ligos išraiškos buvo diagnozuotos Loretai.
„Kauno klinikų Gastroenterologijos klinika nuo 2022 metų yra Europos retų kepenų ligų ERN-RARE-LIVER tinklo tikroji narė. Šis tinklas vienija retų kepenų ligų ekspertus iš visos Europos, o mūsų centre prižiūrimi ir gydomi retomis kepenų ligomis sergantys pacientai iš visos Lietuvos“, – pridūrė prof. J. Kupčinskas.
Nuodugniai atlikus visus reikalingus tyrimus, įvertinus galimas rizikas, pasitarus su paciente, nutarta įtraukti ją į kepenų transplantacijos laukiančiųjų sąrašą – tai tapo vieninteliu šansu moteriai išgyventi. „Pacientė donorinių kepenų laukė keletą mėnesių. Atsiradus tinkamam organų donorui Loreta į Kauno klinikas atvyko sunkios būklės, labiausiai ją vargino skysčio kaupimasis pilve, jį nuolat turėdavome išleisti“, – apie pacientės būklę prieš transplantaciją pasakojo doc. I. Valantienė.
„Operacija buvo labai sudėtinga, aš buvau išsekusi. Tačiau turėjau labai aiškų tikslą – troškimą gyventi, būti su vaikais, mama. Viską iškenčiau, atlaikiau, dabar metas pradėti mankštintis, – šypsojosi moteris. – Nuoširdžiai dėkoju visiems medikams, ypatingai gydytojui gastroenterologui dr. Mindaugui Urbai, kuris paskatino mane tikėti ir iki šiol rūpinasi mano sveikata“.
Docentė pridūrė, kad gydymo sėkmę lėmė profesionalus didelės daugiadalykės komandos darbas, pacientės optimistiškas nusiteikimas ir tvirtas tikėjimas, padedantis nepasiduoti baimei.
2000-ųjų metų birželį Kauno klinikose atlikta pirmoji kepenų transplantacijos operacija. Iš viso per 24 metus Kauno klinikose atlikta daugiau nei 100 tokių operacijų. Vien per praėjusius metus Kauno klinikų medikai atliko keturiolika kepenų transplantacijų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sergamumas COVID-19 ir toliau sparčiai auga: įspėja dėl testų10
Gydymo įstaigose – pacientų antplūdis. Gyventojai skundžiasi gerklės skausmais, stipria sloga ir kitais peršalimo simptomais. Susirgimų tempas kyla greičiau nei įprastai, o dažniausia diagnozė – COVID-19. Anot medikų, dažnai žmo...
-
Baltijos artroskopijos konferencijoje – dėmesys aktyviam gyvenimui2
Praėjusį savaitgalį į Klaipėdą buvo sugužėję geriausi Europos gydytojai ortopedai-traumatologai – jie tradiciškai rinkosi į 16-ąją Baltijos artroskopijos konferenciją. Šiemet pirmą kartą organizuoti kelio sąnario artroskopin...
-
Skaitmeninė dantų implantacija – metodas, užtikrinantis procedūros sėkmę ir ilgaamžiškumą3
Daugelis žmonių, nusprendusių atkurti prarastus dantis implantacijos pagalba, ieško informacijos apie tai internete, remiasi artimųjų ar draugų patirtimi. Neretai, išsigandę didelių kainų ar nesėkmingos aplinkinių patirties, jie dant...
-
Kalbama vis garsiau: už neatvykimą pas gydytoją – bauda?18
Gyventojai nesiliauja skųstis didžiulėmis eilėmis pas gydytojus. Kai kurių specialistų konsultacijos tenka laukti ir pusę metų. Tačiau prie ilgų eilių prisideda ir patys pacientai. Net apie 30 proc. užsiregistravusių pas gydytoją neatvyksta ir ap...
-
Primena: Kaune vykdoma legioneliozės profilaktika3
Kaune rugsėjo 23–25 d. bus vykdoma legioneliozės prevencija. Miesto šilumos tinklais tiekiamo termofikacinio vandens temperatūra bus padidinta iki 80 laipsnių, o gyventojai prašomi jų namo karšto vandens sistemos prižiūrėtojo...
-
Išskirtinė gelbėjimo operacija degalinėje: klinikinės mirties ištiktą vyrą prikėlė antram gyvenimui28
Žmogų nelaimė gali ištikti bet kur. Tą patvirtino ir Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikai, kurie susidūrė su neeiline situacija. Klinikinės mirties ištiktą vyrą teko gaivinti sunkiasvorio automobilio kabino...
-
Po gydytojos R. Valiūnienės mirties jos vyras pasidalijo jautria žinute22
Po garsios gydytojos, akušerės-ginekologės Renatos Valiūnienės mirties jos vyras, teisininkas Rolandas Valiūnas, socialiniame tinkle paskelbė jautrią žinutę. Be to, jis informavo, kada ir kur bus galima atsisveikinti su R. Valiūniene. ...
-
Mirė garsi gydytoja R. Valiūnienė14
Šeštadienį mirė garsi gydytoja, akušerė-ginekologė Renata Valiūnienė. Apie tai pranešė naujienų portalas lrytas.lt. ...
-
Šiuo metu SAM rimtai nesvarsto įvesti baudų apie neatvykimą pas gydytoją nepranešusiems pacientams5
Sveikatos apsaugos viceministrui Edgarui Diržiui užsiminus, kad ministerija svarstytų galimybę apie neatvykimą pas gydytoją iš anksto nepranešusiems pacientams įvesti baudas, ministras Aurimas Pečkauskas tikina, kad šiuo metu toki...
-
COVID-19 viražai: kai kurių senųjų simptomų beveik neliko, atsirado nauji17
Medikai sako, kad augant sergamumui COVID-19, pastebimi ir nauji ligos simptomai. Kai kurie gali suklaidinti, ir net nepriminti peršalimo ligų. Tarp jų – nugaros skausmai, viduriavimas ir vėmimas. Anot šeimos gydytojų, sergamumas ne tai...