Centralizuotai miesto šilumą ir karštą vandenį tiekianti bendrovė „Kauno energija“ nuo rugsėjo 23 d. 8 val. iki rugsėjo 25 d. 8 val. termofikacinio vandens temperatūrą padidins iki 80 laipsnių, kad pastatų karšto vandens sistemų prižiūrėtojai arba administratoriai galėtų atlikti terminę legioneliozės prevenciją – terminę dezinfekciją (termošoką).

Atsukti čiaupai – bent 5 minutes

Vadovaujantis LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu higienos normų HN 24:2003 reikalavimais dėl legioneliozės prevencijos, terminis šokas atliekamas pastato karšto vandens sistemoje temperatūrą padidinant iki 66 laipsnių, o vartotojų vandens čiaupuose – iki ne mažiau 60 laipsnių. Tokioje temperatūroje legionelės bakterijos žūsta.

Vykdant terminę dezinfekciją daugiabučių gyventojai, karšto vandens sistemos prižiūrėtojo nurodytu laiku, turėtų ne mažiau kaip 5 minutėms atsukti visus bute esančius karšto vandens čiaupus, įskaitant ir dušą, kad legionelės bakterijos žūtų.

Atkreiptinas dėmesys, kad termofikacinį vandenį šilumos tiekėjas tiekia iki pastato įvado. Karštą vandenį gyventojams, panaudojant termofikacinio vandens šilumą, pagamina už pastato vidines karšto vandens ir šildymo sistemas atsakingas prižiūrėtojas ar namo administratorius.

Pagal higienos normas karšto vandens temperatūra turi visada būti be mažesnė nei 50 laipsnių, nes tokioje temperatūroje legionelės nesidaugina. Pastebėjus, kad bute tiekiamas vanduo yra nepakankamos temperatūros, reikia kreiptis į savo daugiabučio namo administratorių ar prižiūrėtoją, kad būtų užtikrinami legioneliozės prevencijos reikalavimai.

Kas yra legioneliozė?

Legioneliozė yra ūminė pneumonija (bakterinis plaučių uždegimas), kurią sukelia Legionella bakterijos. Inkubacinis periodas – 2–10 dienų, retais atvejais – iki 3 savaičių. Ligos simptomai panašūs į gripo, dažniausiai prasideda karščiavimu, šaltkrėčiu, galvos ir raumenų skausmais. Vėliau pasireiškia sausas kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, išsivysto plaučių uždegimas.

Trečdalis susirgusiųjų viduriuoja ar vemia, apie pusė ligonių patiria sąmonės sutrikimų. Imlumas šiai ligai nėra vienodas. Sergantiems lėtinėmis ligomis, rūkantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms pavojus susirgti legionierių liga yra didesnis, 5–10 proc. susirgusiųjų miršta. Pajutus ligos simptomus, būtina kreiptis į gydytoją. Daugiau informacijos apie legioneliozę rasite NVSC svetainėje, Kaunas.lt.

Kokia aplinka palanki daugintis legionelėms?

Vienintelis legionelių dauginimosi šaltinis yra vanduo. Tam tikros vandens sistemos yra vertinamos kaip didesnės rizikos užsikrėsti Legionella bakterijomis, pavyzdžiui, karštas ir šaltas vandentiekio vanduo, oro drėkintuvai, dekoratyviniai fontanai (ypač uždarose patalpose), sūkurinės vonios, aušinimo bokštai, augalams laistyti naudojamų sodo žarnų vandens sistemos ir pan.

Palanku Legionella bakterijoms išgyventi ir daugintis yra vamzdžiuose, kuriuose vanduo beveik arba visiškai neteka (pvz., negyvenamuose butuose), dumble, biologinėje plėvelėje bei sąnašose ant vidinių vamzdžių ir rezervuarų paviršių, ant tarpiklių ir hermetiškų plombų guminių ir natūralių medžiagų, vandens šildytuvuose ir karšto vandens talpyklose, vamzdžių, dušų ir čiaupų nuosėdose ir rūdyse ir pan.

Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis – 20-50 laipsnių, žemesnėje nei 20 laipsnių ir aukštesnėje nei 50 laipsnių temperatūroje šios bakterijos gyvuoja, bet nesidaugina.