- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Antanas Kandrotas ir Andrius Lobovas
Iš rezonansinių temų, nusikaltimų ir visuomenę supurtančių istorijų, neretai išauga už vienokią ar kitokią, o dažniausiai – tiesiog savą teisybę kovojančios politinės jėgos. Politinę ar visuomeninę galią pajutę veikėjai traukia minias. Apie tokių minių narius pasisakė psichologas Gediminas Navaitis.
Antanas Kandrotas-Celofanas priminė apie minios galią, melagingai paviešinęs nekalto asmens, neva, prisidėjusio prie mergaitės dingimo Kaune, nuotrauką. Paskui Celofaną melą skleidė ir Andrius Lobovas – skandalingai pagarsėjęs visuomenės veikėjas, žinomas dar nuo Garliavos istorijos, kurioje aršiai palaikė Neringos Venckienės pusę.
Dar šį pirmadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje vyras dalinosi bendraminčio įrašu apie tai, kad jo bičiulį Celofaną į kalėjimą pasiuntė neva su Garliavos istorija susiję teisėsaugos pareigūnai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Apie žmones, kurie tiki veikėjų kaip A. Lobovas ar A. Kandrotas-Celofanas žodžiais ar spekuliacijomis, psichologas G. Navaitis kalbėjo su „KK2“ komanda.
„Yra emocionalių ir įtaigių žmonių, kurie pasiduota įtaigai. Ta įtaiga, emocijos, dažnai trukdo racionaliai, protingai pažvelgti į situaciją“, – sakė specialistas.
Anot psichologo, žmonės, visuomenėje sėjantys paniką ir kviečiantys į linčo teismus, puikiai žino, ką daro.
Siūlymai patiems vykdyti teisingumą yra akivaizdus bandymas sugriauti vieną iš valdžios šakų.
„Primenu, kad demokratinėje valstybėje yra trys valdžios šakos – leidžiamoji, vykdomoji ir teisinė. Tie žmonės bando kiekvieną iš tų šakų griauti. Siūlymai patiems vykdyti teisingumą yra akivaizdus bandymas sugriauti vieną iš valdžios šakų“, – kalbėjo G. Navaitis.
Pašnekovo nuomone, į melagienas lengvai įsitraukiančių ir jas platinti padedančių žmonių psichologinis portretas yra gana paprastas. Jam nupiešti jis pasitelkė palyginimą su tuo, kaip tokie žmonės elgiasi darbovietėse.
„Tie, kurie darbe apkalbinėja kolegas ir viršininkus, jie paprastai nelabai turi ką veikti ir nepadaro profesinės karjeros. Tie, kurie yra sėkmingi, taip nedaro“, – sakė psichologas.
Linčo teismai Lietuvoje, smurto kurstymas ir Celofano neteisingai melagingai apkaltinto žmogaus tiesos paieškos – laidoje „KK2“ per LNK.lt ir LNK eteryje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Aistes-LSMU Kaunas v TTT junio...
-
Kūrybinės dirbtuvės šeimai...
-
Nacionalinio Kauno dramos teat...
-
VRK savo būstinėje perskai...
-
Baltijos Asamblėjos Prezidium...
-
Ties Akademija į avariją pat...
-
Profesorius V. Landsbergis min...
-
Spaudos konferencija apie atli...
-
Komedijos „Be stabdžių“ ...
-
Lietuvos gynybinės galios tyr...
-
Bent trumpam pabūti gyvūnu – nauja tendencija tarp paauglių45Socialiniame tinkle „TikTok“ tarp paauglių plinta nauja tendencija – užsidėję pūkuotą uodegą, gyvūno veidą imituojančią kaukę vaikai laksto keturiomis. Kai kuriems tai tik pramoga, tačiau daliai jaunuolių tai jau tampa kasdienyb...
-
Šeima – tarsi universitetas, kuriame mokomės iš artimųjų1Konfliktai šeimoje, darbe, su partneriu ir vaikais. Nesusikalbėjimas, neįsiklausymas, liūdesys ir pyktis. Santykių kūrimo mokymų ir seminarų autorė, psichologė Ilona Abel sako, kad kai žmogus nebepakelia santykių svorio, yra išeitis. S...
-
O dabar pakalbėkime apie… niekąKaip dažnai pagaunate save ar kitus sakant: „nieko nenoriu“, „niekas neįdomu“, „viskas gerai“ ir pan.? Ką iš tiesų sako mūsų vartojami žodžiai „niekas“ ir „viskas“? ...
-
Namų darbų ruoša kartu su vaiku – šaunu ar tabu?Prasidėjus mokslo metams, tėvams gali kilti klausimas, kiek jiems būtina įsitraukti į vaiko mokslus: ar padėti ruošti namų darbus, tikrinti, kontroliuoti, priminti ir panašiai. Ši dilema dažnai šeimai tampa aktuali vaikui ti...
-
Stresas ar profesinis perdegimas? Skirtumas gali būti mirtinas1Ar kada esate patyrę būseną, kai atrodo, jog jau viskas, tiesiog visko per daug, daugiau nebegaliu? Ką tuomet galvojote? Kaip šią būseną apibūdintumėte? Ši tema pradeda straipsnių ciklą „Profesiniai konstruktai“, kuriame ...
-
Terapiniai šunys padeda pamilti knygasNauji mokslo metai kai kuriems vaikams atnešė nemažai nerimo ir baimės, ypač jei jie susiduria su sunkumais mokydamiesi skaityti. Patyrusios kaniterapeutės, lydint auksaspalvei retriverei Brunai ir kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliui Lu, vaik...
-
Bendravimas su suaugusiaisiais – esminė vaikų kalbos raidos dalis„Suaugusiųjų ir vaikų pokalbiai itin svarbūs ankstyvajam kalbos vystymuisi“, – teigia dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros asistentė, Skaitmenini...
-
Mamą ir dukrą suartino sudėtingiausi gyvenimo iššūkiaiKaip ir kiekvieną rugsėjį, jau 16 metų vėžiu sergančius vaikus globojantis paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ mini auksinio kaspino mėnesį. Už fondo vairo stovinčios mama ir dukra – Eglė Mėlinauskienė ir Justina Žukauskie...
-
Lengvas startas. Kaip padėti pirmokėliui lengviau adaptuotis?Pirmieji mažylio žingsniai pirmoje klasėje ne visada būna lengvi. Kas lemia pirmokėlio nenorą ar net baimę eiti į mokyklą ir kaip tėvai gali padėti jam įveikti šiuos iššūkius, kalbamės su „Instagram“ paskyros &bdq...
-
Rudens iššūkiai mūsų psichologinei savijautaiRudenėjant daugelis susiduria su neigiamais emociniais ir psichologiniais pokyčiais. Jiems didelę įtaką gali turėti sutrumpėjusios ir vis tamsesnės dienos, grįžimas į mokslus ir darbus, atvėsę orai ir sumažėjęs fizinis aktyvumas. ...