- Rolandas Vilkončius, LNK.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais, nors Lietuvoje dar nėra perdegimo darbe epidemijos.
Kaip atskirti perdegimą darbe ir kaip jo išvengti, plačiau apie tai papasakojo VU Filosofijos fakulteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro ir perdegimo tyrimo Lietuvoje vadovė prof. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė.
– Nors perdegimas įtrauktas į tarptautinę ligų klasifikaciją, Lietuvoje tai nėra liga, kurią galima diagnozuoti pagal tam tikrus jai būdingus požymius. Todėl perdegimą darbe identifikuoti yra sunku. Tačiau tai padaryti gali padėti kitų šalių, kuriose profesinis perdegimas priskiriamas profesinėms ligoms, patirtis. Ar galėtų įvykti kažkoks pokytis, kad perdegimas darbe galėtų būti pripažintas kaip liga ir Lietuvoje?
– Daugelyje Europos šalių perdegimas nėra laikomas medicinine būkle. Berods, yra penkios išskirtinės šalys, kuriose perdegimas pripažįstamas liga. Šiuo metu galime remtis šių šalių patirtimi diagnozuojant perdegimą, taikant gydymo priemones, intervencijas bei postvencijas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip suprasti, kada žmogus jau perdegė darbe?
– Yra šeši mėnesiai didžiulio fizinio ir protinio nuovargio, kai žmogui tiesiog trūksta jėgų pradėti naują darbo dieną, kai darbo dienos pabaigoje jautiesi be galo išsunktas ir kiekvienas veiksmas, kurį atlieki darbe, reikalauja jėgų, kurių tiesiog neturi. Kiekvieną kartą susidūrus su kliūtimis, nusvyra rankos ir nebėra energijos kažką veikti. Kas nutinka kiek vėliau, tai žmogus pajunta, kad streso įveikos ir poilsio strategijos, kurios buvo efektyvios, nebeveikia ir nebepadeda – niekas nepadeda atgauti jėgų ir dažniausiai žmogus apriboja savo veiklas pirmiausia asmeniniame gyvenime. Kiek vėliau galime pastebėti, kad sutrinka protinė veikla, žmogus ima daryti klaidas, nebegali sukaupti dėmesio. Emocinė būsena pasireiškia dirglumu, sudirgimu ir nepasitenkinimu.
– Kas tada turi tai pastebėti?
– Pusės metų laikotarpis yra vienas iš svarbiausių kriterijų. Natūralu pavargti, ypatingai darbo savaitės pabaigoje, bet jeigu savaitgalį jaučiamės pailsėję, tai viskas čia yra gerai. Specialisto žvilgsnis mums reikalingas galutinei perdegimo diagnozei patvirtinti, kadangi perdegimą dažnai lydi kiti psichologiniai ir fiziologiniai sutrikimai, kurie gali būti kitų ligų priežastimi.
– Kur rasti tokį specialistą?
– Yra psichologai, psichiatrai, šeimos gydytojas. Diagnozuodami perdegimą turime atmesti visas kitas ligas arba būkles, kurios, tarkime, yra susijusios su medikamentų vartojimu.
Mūsų tyrimas parodė, kad perdegti labiausiai rizikuoja žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, kurie susiduria su finansiniais sunkumais.
– O kam labiausiai gresia perdegimas?
– Bet kam. Mūsų tyrimas parodė, kad perdegti labiausiai rizikuoja žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, kurie susiduria su finansiniais sunkumais.
– Ar įmanoma išvengti perdegimo?
– Žinoma. Bet noriu akcentuoti kitą dalyką. Kadangi perdegimas pagal apibrėžimą, kurio laikosi Pasaulio sveikatos organizacija, yra būklė, kuri kyla ilgą laiką būnant streso darbe sąlygomis. Kitaip sakant, priežastis yra darbe, ne žmoguje. Dėl to, kai žmogus sako, kad galbūt rizikuoja perdegti arba esu perdegęs, tai nereikėtų siūlyti tiesiog pailsėti, o reikėtų žiūrėti, kas vyksta organizacijoje.
– Bet Lietuvoje darbdaviai nėra tiek subrendę, kad leistų savo darbuotojams gydyti perdegimą. Koks tada kelias?
– Mes turime kalbėti apie darbo sąlygų valdymą, apie tai, ką turime įstatymų numatytą psichosocialinių rizikų vertinimą, kuris yra privalomas visoms organizacijoms. Reikėtų jį daryti profesionaliai ir imtis veiksmų, kad ta rizika nekiltų. Tai, iš esmės, yra pati geriausia prevencinė priemonė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūdniausia metų diena: kaip išlaikyti gerą psichinę savijautą?1
Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išraš...
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langą
Kasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?13
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...