Sunkumai šventiniu laikotarpiu niekur nedingsta. Žmonėms, kurie jaučiasi vieniši, artėjantis šventinis laikotarpis tą vienišumo ar atsiskyrimo jausmą gali dar labiau sustiprinti.

Kaip sako „Vaikų linijos“ emocinės paramos koordinatorė Diana Baliulė, šventės dažniausiai siunčia žinią apie buvimą bendrystėje, susitikimus ir dėmesį vienas kitam, todėl asmeninių sunkumų turintiems žmonėms prireikia papildomų vidinių resursų, kad šventinė nuotaika ramiai liktų kažkur tolumoje, nepaliesdama ir nepastiprindama jautrių jų išgyvenimų.

„Bendraudami su paaugliais pastebime, kad prieš šventes ir šventiniu laikotarpiu jie mažai pasakoja apie pačias šventes – lyg jų išvis nebūtų, arba jų atgarsiai jaustųsi kažkur labai toli. Matome, kad paaugliai išgyvena intensyvius jausmus, kelia sau daug klausimų, ieško išeičių arba tiesiog nori ramiai išbūti su užgriuvusiais sunkumais. Verda intensyvus vidinis gyvenimas, kuriame papildomiems šventiniams rūpesčiams tiesiog nebelieka vietos“, – sako D. Baliulė.

Neretai tėvams ar kitiems suaugusiesiems kyla klausimų, kaip padėti paaugliams, kaip būti šalia jų nespaudžiant, bet kartu ir švelniai įtraukiant į švenčių suteikiamus patyrimus.

„Vaikų linijoje“ dirbanti D. Baliulė dalijasi keliais patarimais, kaip kurti ir puoselėti tradicijas drauge su paaugliais.

Priemonė: „Vaikų linijos“ komunikacinės kortelės „Pažink mane“ žaismingai įtraukia į svarbius ir gilius pokalbius. / „Vaikų linijos“ nuotr.

Gausybė klausimų. Pastebėkime save atidžiau: kartais į šventinį pasiruošimą ir planavimą įsisukame automatiškai, per daug neklausinėdami savęs, kam to reikia, kokia prasmė, ko iš tiesų norisi ir kas šiose šventėse mums svarbiausia, kam nuoširdžiai ir iš esmės norisi skirti savo energijos, laiko ir minčių.

Paauglystė – toks metas, kai šie klausimai nuolat sukasi galvoje, kritiškai perkratoma išoriniam pasauliui įprasta tvarka, įpročiai ir tradicijos. Taigi, verta leistis į gilesnius pokalbius ir ramiai pasikalbėti apie tai, ką jums ir paaugliams reiškia šventės, ką suaugusieji atsineša iš savo vaikystės, kaip dabartiniai paaugliai supranta tradicijas.

Jeigu sudėtinga inicijuoti pokalbį, pasitelkite kūrybiškumą, žaismingumą. Pakvieskite savo paauglį kažką nuveikti drauge, pvz., pasivaikščioti ar pačiuožinėti ant ledo. Kai skirsite kokybiško laiko dviese, bus lengviau ramiai ir nuoširdžiai pasikalbėti. Taip pat galite į pagalbą pasitelkti įvairius žaidimus, pvz., „Pokalbių gido“ ir „Vaikų linijos“  komunikacines korteles „Pažink mane“, kurios žaismingai įtraukia į svarbius ir gilius pokalbius. Tik svarbu žaidimo metu ne kamantinėti vaikus, o ir patiems dalytis savo patyrimais, nuomone ir pagarbiai klausyti, ką sako paaugliai.

Paauglio vidinis balsas visa esybe nori protestuoti prieš nusistovėjusią tvarką arba šaukte šaukia: tegul būna tos šventės, tik aš nenoriu su tuo turėti nieko bendro!

Vidiniai pokyčiai. Net jei po atvirų ir nuoširdžių pasikalbėjimų atrodo, kad niekas nepasikeitė, svarbu suprasti, kad šventinių tradicijų supratimas ir pajautimas paauglystėje apsiverčia aukštyn kojomis: paaugliams tampa nebeaktualus tikėjimas Kalėdų Seneliu ir šventiniais stebuklais, atslūgsta švenčių laukimo jausmas ir perdėtas jų sureikšminimas, nebesinori gauti dovanų, kurios neatitinka pačių paauglių lūkesčių, taip pat ateina supratimas, kad ir pačiam jau reikia kažką dovanoti ar prisiimti daugiau atsakomybės už ruošimąsi šventėms.

Sustokite ir išgirskite. Paauglio vidinis balsas visa esybe nori protestuoti prieš nusistovėjusią tvarką arba šaukte šaukia: tegul būna tos šventės, tik aš nenoriu su tuo turėti nieko bendro! Visa tai taip pat labai svarbu išgirsti – lūkesčius ir norus. Išgirdus, kaip paaugliai jaučiasi, galima pasitarti, kokių pasiūlymų ar pageidavimų turi jie patys.

Jei paauglys nenori niekur važiuoti per šventes, nepageidauja sėstis prie bendro šventinio stalo, kankinasi dėl šeimos tradicijų ir atrodo, kad dėl visų mielų šventinių planų tik varto akis ir nieko nenori, svarbu ramiai skirti tam laiko ir nuoširdžiai pasikalbėti.

Jie tik nori sugadinti šventes. Ar tikrai? Iš šalies gali atrodyti, kad tai yra tik demonstratyvus priešinimasis ir noras sugadinti šventinę nuotaiką visiems aplinkiniams. Vis dėlto tai gali būti ženklai apie paauglių:

* norą atsitraukti ir skirti daugiau dėmesio savo vidiniam pasauliui, kuris tuo metu verda, kunkuliuoja ir patiria atskirą intensyvų gyvenimą.

* norą spręsti ar tiesiog išbūti sudėtingesnį gyvenimo etapą ir jame iškilusius sunkumus, rūpesčius, svarbius klausimus, kurie reikalauja daug laiko ir energijos.

* norą sulaukti pagalbos ir palaikymo iš suaugusiųjų, kai jie atidžiai ir rūpestingai tiesiog būna šalia. Svarbu palaikyti ir kartu suteikti paaugliui daugiau erdvės jo reikalams.

Linkėdama stabtelėti ir skirti laiko ramiems ir prasmingiems pokalbiams, D. Baliulė primena, kad sprendžiant galvosūkį, kaip paauglius įtraukti į bendras šventes, svarbiausia ir yra pajausti, kiek galima savo vaikus spausti ir iš jų reikalauti.

„Jeigu visi nuvažiavote pas senelius, galbūt tai jau ir yra maksimalu, kiek tuo metu paauglys gali padaryti ir nieko papildomai nebegalime iš jo reikalauti: dar būk geros nuotaikos, šypsokis, būk mandagus ir dėkingas, pagelbėk virtuvėje, važiuok prie eglutės ir t. t. Atidus pajautimas, ryšio išlaikymas, pasitarimas ir įsiklausymas – štai kas yra svarbu“, – įsitikinusi „Vaikų linijos“ atstovė.