Paauglių Kalėdos: ne visiems tai – stebuklų metas

  • Teksto dydis:

Daugumą žmonių, pagalvojus apie artėjantį šventinį laikotarpį, užlieja šilti jausmai. Jaučiamas smagus subruzdimas ir šurmulys, laukiama jaukių susitikimų su artimaisiais – gali pasirodyti, kad šventės automatiškai suteikia pozityvių išgyvenimų. Tačiau yra žmonių, kuriems šis laikotarpis praskrieja kaip įprastos dienos, o švenčių atgarsiai lieka kažkur tolumoje.

Sunkumai šventiniu laikotarpiu niekur nedingsta. Žmonėms, kurie jaučiasi vieniši, artėjantis šventinis laikotarpis tą vienišumo ar atsiskyrimo jausmą gali dar labiau sustiprinti.

Kaip sako „Vaikų linijos“ emocinės paramos koordinatorė Diana Baliulė, šventės dažniausiai siunčia žinią apie buvimą bendrystėje, susitikimus ir dėmesį vienas kitam, todėl asmeninių sunkumų turintiems žmonėms prireikia papildomų vidinių resursų, kad šventinė nuotaika ramiai liktų kažkur tolumoje, nepaliesdama ir nepastiprindama jautrių jų išgyvenimų.

„Bendraudami su paaugliais pastebime, kad prieš šventes ir šventiniu laikotarpiu jie mažai pasakoja apie pačias šventes – lyg jų išvis nebūtų, arba jų atgarsiai jaustųsi kažkur labai toli. Matome, kad paaugliai išgyvena intensyvius jausmus, kelia sau daug klausimų, ieško išeičių arba tiesiog nori ramiai išbūti su užgriuvusiais sunkumais. Verda intensyvus vidinis gyvenimas, kuriame papildomiems šventiniams rūpesčiams tiesiog nebelieka vietos“, – sako D. Baliulė.

Neretai tėvams ar kitiems suaugusiesiems kyla klausimų, kaip padėti paaugliams, kaip būti šalia jų nespaudžiant, bet kartu ir švelniai įtraukiant į švenčių suteikiamus patyrimus.

„Vaikų linijoje“ dirbanti D. Baliulė dalijasi keliais patarimais, kaip kurti ir puoselėti tradicijas drauge su paaugliais.

Priemonė: „Vaikų linijos“ komunikacinės kortelės „Pažink mane“ žaismingai įtraukia į svarbius ir gilius pokalbius. / „Vaikų linijos“ nuotr.

Gausybė klausimų. Pastebėkime save atidžiau: kartais į šventinį pasiruošimą ir planavimą įsisukame automatiškai, per daug neklausinėdami savęs, kam to reikia, kokia prasmė, ko iš tiesų norisi ir kas šiose šventėse mums svarbiausia, kam nuoširdžiai ir iš esmės norisi skirti savo energijos, laiko ir minčių.

Paauglystė – toks metas, kai šie klausimai nuolat sukasi galvoje, kritiškai perkratoma išoriniam pasauliui įprasta tvarka, įpročiai ir tradicijos. Taigi, verta leistis į gilesnius pokalbius ir ramiai pasikalbėti apie tai, ką jums ir paaugliams reiškia šventės, ką suaugusieji atsineša iš savo vaikystės, kaip dabartiniai paaugliai supranta tradicijas.

Jeigu sudėtinga inicijuoti pokalbį, pasitelkite kūrybiškumą, žaismingumą. Pakvieskite savo paauglį kažką nuveikti drauge, pvz., pasivaikščioti ar pačiuožinėti ant ledo. Kai skirsite kokybiško laiko dviese, bus lengviau ramiai ir nuoširdžiai pasikalbėti. Taip pat galite į pagalbą pasitelkti įvairius žaidimus, pvz., „Pokalbių gido“ ir „Vaikų linijos“  komunikacines korteles „Pažink mane“, kurios žaismingai įtraukia į svarbius ir gilius pokalbius. Tik svarbu žaidimo metu ne kamantinėti vaikus, o ir patiems dalytis savo patyrimais, nuomone ir pagarbiai klausyti, ką sako paaugliai.

Paauglio vidinis balsas visa esybe nori protestuoti prieš nusistovėjusią tvarką arba šaukte šaukia: tegul būna tos šventės, tik aš nenoriu su tuo turėti nieko bendro!

Vidiniai pokyčiai. Net jei po atvirų ir nuoširdžių pasikalbėjimų atrodo, kad niekas nepasikeitė, svarbu suprasti, kad šventinių tradicijų supratimas ir pajautimas paauglystėje apsiverčia aukštyn kojomis: paaugliams tampa nebeaktualus tikėjimas Kalėdų Seneliu ir šventiniais stebuklais, atslūgsta švenčių laukimo jausmas ir perdėtas jų sureikšminimas, nebesinori gauti dovanų, kurios neatitinka pačių paauglių lūkesčių, taip pat ateina supratimas, kad ir pačiam jau reikia kažką dovanoti ar prisiimti daugiau atsakomybės už ruošimąsi šventėms.

Sustokite ir išgirskite. Paauglio vidinis balsas visa esybe nori protestuoti prieš nusistovėjusią tvarką arba šaukte šaukia: tegul būna tos šventės, tik aš nenoriu su tuo turėti nieko bendro! Visa tai taip pat labai svarbu išgirsti – lūkesčius ir norus. Išgirdus, kaip paaugliai jaučiasi, galima pasitarti, kokių pasiūlymų ar pageidavimų turi jie patys.

Jei paauglys nenori niekur važiuoti per šventes, nepageidauja sėstis prie bendro šventinio stalo, kankinasi dėl šeimos tradicijų ir atrodo, kad dėl visų mielų šventinių planų tik varto akis ir nieko nenori, svarbu ramiai skirti tam laiko ir nuoširdžiai pasikalbėti.

Jie tik nori sugadinti šventes. Ar tikrai? Iš šalies gali atrodyti, kad tai yra tik demonstratyvus priešinimasis ir noras sugadinti šventinę nuotaiką visiems aplinkiniams. Vis dėlto tai gali būti ženklai apie paauglių:

* norą atsitraukti ir skirti daugiau dėmesio savo vidiniam pasauliui, kuris tuo metu verda, kunkuliuoja ir patiria atskirą intensyvų gyvenimą.

* norą spręsti ar tiesiog išbūti sudėtingesnį gyvenimo etapą ir jame iškilusius sunkumus, rūpesčius, svarbius klausimus, kurie reikalauja daug laiko ir energijos.

* norą sulaukti pagalbos ir palaikymo iš suaugusiųjų, kai jie atidžiai ir rūpestingai tiesiog būna šalia. Svarbu palaikyti ir kartu suteikti paaugliui daugiau erdvės jo reikalams.

Linkėdama stabtelėti ir skirti laiko ramiems ir prasmingiems pokalbiams, D. Baliulė primena, kad sprendžiant galvosūkį, kaip paauglius įtraukti į bendras šventes, svarbiausia ir yra pajausti, kiek galima savo vaikus spausti ir iš jų reikalauti.

„Jeigu visi nuvažiavote pas senelius, galbūt tai jau ir yra maksimalu, kiek tuo metu paauglys gali padaryti ir nieko papildomai nebegalime iš jo reikalauti: dar būk geros nuotaikos, šypsokis, būk mandagus ir dėkingas, pagelbėk virtuvėje, važiuok prie eglutės ir t. t. Atidus pajautimas, ryšio išlaikymas, pasitarimas ir įsiklausymas – štai kas yra svarbu“, – įsitikinusi „Vaikų linijos“ atstovė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Kad neprislėgtų „cepelininis“ dangus
    Kad neprislėgtų „cepelininis“ dangus

    Dažnai jaučiamas nuotaikos pablogėjimas, pastebima mažėjanti motyvacija ir energijos trūkumas – tai natūralus organizmo atsakas į trumpėjančias ir tamsėjančias dienas. Eksperčių teigimu, įtraukus keletą paprastų kasdienių įpročių į ...

    1
  • Kaip ugdyti vaikų savivertę?
    Kaip ugdyti vaikų savivertę?

    Save žeminantys, nuvertinantys ir menkinantys žodžiai iš vaikų lūpų nuskamba dažnai. Anot vaiko teisių gynėjų, pasitikėjimo savo jėgomis trūkumas jauną, bet savo jėgomis abejojantį žmogų lydi kone kiekviename žingsnyje. Tad suaugusi...

  • Upėse rasti net keli negyvi jaunuoliai: savižudybė iš esmės yra žmogžudystė
    Upėse rasti net keli negyvi jaunuoliai: savižudybė iš esmės yra žmogžudystė

    Šiais metais upėse rasti keli negyvi paaugliai. Tai visuomenę sukrėtė ir sukėlė diskusijas. Ar daugėja paauglių savižudybių ir ar ryškėja bauginančios tendencijos? Apie tai papasakojo vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušn...

    76
  • Perdegimas darbe: pusės metų laikotarpis yra vienas iš svarbiausių kriterijų
    Perdegimas darbe: pusės metų laikotarpis yra vienas iš svarbiausių kriterijų

    Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais, nors Lietuv...

    1
  • Norite pokyčių savo gyvenime? Atlikite šiuos penkis žingsnius
    Norite pokyčių savo gyvenime? Atlikite šiuos penkis žingsnius

    Pastebite, kad jums sunku ką nors keisti? Norite gyvenime naujovių, pokyčių, tačiau juos vis atidėliojate? Pradėję greitai sugrįžtate prie senų įpročių? Profesionali supervizorė Nomeda Jerochova įvardija penkis konkrečius žingsnius,...

    3
  • Šiuolaikinio jaunimo jausmų kalba: kokia ji?
    Šiuolaikinio jaunimo jausmų kalba: kokia ji?

    Pasaulyje, kuriame dažnai pabrėžiama technologijų svarba, akademiniai rezultatai ir išoriniai pasiekimai, dažnai pamirštame menines veiklas kaip būdą prakalbinti jaunimą ir padėti jaunoms asmenybėms atsiskleisti. ...

  • Tėvai ir vaikai: skirtingi laikotarpiai – skirtingi išgyvenimai
    Tėvai ir vaikai: skirtingi laikotarpiai – skirtingi išgyvenimai

    Kad ir kaip būtų paradoksalu, visą gyvenimą mes esame vaikai. Suaugę, patys tapę tėvais, senstantys mes tebeturime tėvus. Jei ne gyvenančius šiame pasaulyje, tai bent jų vaizdinį, įspaudą savo sąmonėje. ...

  • Nevenkite kalbėti apie pavojus – tai gali išgelbėti vaiko gyvybę
    Nevenkite kalbėti apie pavojus – tai gali išgelbėti vaiko gyvybę

    Vaikams vis mažiau būnant namuose ir daugiau laiko leidžiant su draugais ir būreliuose, tėvai neretai jaučia nerimą dėl jų saugumo. Kai su vaiku nepavyksta susisiekti telefonu, tėvams kyla įtampa – galbūt jis pakliuvo į pavojingą situacij...

  • Blogos nuotaikos vengti nebūtina?
    Blogos nuotaikos vengti nebūtina?

    Rudens sezonui perkopus į antrą pusę, daugelis pastebi pakitusią emocinę būseną. Specialistai mano, kad tokiu metų laiku depresyvios nuotaikos išvengti įmanoma, tačiau žmonės turi išmokti priimti esamą būseną. ...

  •  Kaip kalbėti su vaiku apie netektį ir mirtį?
    Kaip kalbėti su vaiku apie netektį ir mirtį?

    Suprantama, kad tėvai nori matyti tik linksmus ir laimingus savo vaikus ir kuo ilgiau apsaugoti juos nuo skaudžių temų ir įvykių. Tačiau augdamas vaikas neišvengiamai su jais susidurs ir patirs, kad tam tikros situacijos kinta ir reikia prie jų ...

    4
Daugiau straipsnių