Liepos mėnesį motinystės išmokos buvo sumažintos 10 proc., tačiau dalis tėvų gali reikalauti grąžinti nesumokėtus pinigus. Įstatymas, kuriuo remiantis išmokos buvo sumažintos visiems tėvams, prieštarauja Konstitucijai, mano „Teisinių paslaugų grupės“ teisininkai.

Nuo liepos mėnesio 10 proc. mažesnes išmokas gauna visi tėvai: ir tie, kurių vaikai yra gimę iki šių metų liepos 1 d., ir tie, kurių atžalos pasaulį išvydo po šios datos.

Skiriant mažesnes pašalpas remiamasi Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu. Tačiau tebegalioja ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, kuriame teigiama, kad mažesnes išmokas turi gauti tik tie tėvai, kurių vaikai gimė po liepos 1 d.

Pasak „Teisinių paslaugų grupės“ teisininkų, šių metų liepos 1 d. įsigaliojusio laikinojo įstatymo teisėtumo klausimas galėtų būti kvestionuojamas, kadangi šiuo įstatymu yra paneigtas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja).

Teisės specialistai atkreipia dėmesį ir į tai, kad jau buvo išdėstyta Vilniaus apygardos administracinio teismo nuomonė, jog „įstatyme numatyta teisė perskaičiuoti jau paskirtas socialinio draudimo pašalpas vertintina kaip Konstitucijoje įtvirtinto šeimos, motinystės bei tėvystės apsaugos principo pažeidimas“.

„Teismus yra pasiekusi ne viena byla dėl motinystės pašalpos sumažinimo teisėtumo. Tačiau šiuo metu tos bylos yra sustabdytos iki to laiko kai Konstitucinis teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar sumažinus išmokas nėra pažeidžiami Konstitucijoje įtvirtinti principai“, – sako „Teisinių paslaugų grupės“ direktorė Deimantė Drąsutavičienė.

Teisininkai atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis Konstitucinio Teismo suformuota praktika, socialinės pašalpos paskyrimas sukuria pašalpos gavėjui teisėtus lūkesčius, kad nustatyto dydžio pašalpa bus mokama visą pašalpos mokėjimo laikotarpį, o teisė į paskirtą ir mokamą socialinę pašalpą yra laikoma pašalpos gavėjo teise į nuosavybę ir yra ginama Konstitucijos pagrindu.

„Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, manome, kad laikinasis įstatymas yra neteisėtas ir jo neteisėtumas turėtų būti konstatuotas LR Konstitucinio teismo, nes minėtas įstatymas prieštarauja jo praktikai. Nesumokėti pinigai, turėtų būti grąžinti, bet praktinis šio veiksmo įgyvendinimas kelia dideles abejones“, – sako „Teisinių paslaugų grupės“ vadovė.