- Greta Zulonaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusiais mokslo metais mokiniai praleido dviem milijonais pamokų daugiau nei anksčiau, nors Švietimo ministerija jau antrus metus taiko griežtesnę jų pateisinimo tvarką.
Ji pati akcentuoja, kad toks praleistų pamokų šuolis susijęs su išaugusiu moksleivių sergamumu, o ne su įvestais pokyčiais.
Kaip BNS nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), 2023–2024 mokslo metais mokiniai praleido 27,9 mln. pamokų, o metais anksčiau – 25,9 mln. pamokų.
Tuo metu lapkričio, sausio, vasario, balandžio ir gegužės mėnesiais du tris kartus buvo išaugęs ir pamokų, kurios buvo pateisintos dėl ligos, skaičius.
Ministerijos duomenimis, pernai lapkritį fiksuota trečdaliu daugiau vaikų susirgimų negu 2022 metų lapkritį – pernai tokių buvo 18,7 tūkst., o užpernai – 12,7 tūkstančio. Tuo metu pavasario mėnesiais – balandį ir gegužę – vaikų sergamumas infekcinėmis ligomis buvo penktadaliu didesnis negu tuo pačiu metu ankstesniais mokslo metais.
Tai yra būtent tie mėnesiai, kuriais buvo labai smarkiai išaugęs sergamumas ir tą rodo statistika.
„Mes labai aiškiai matome iš statistikos, kuri yra kasmėnesinė, kad didesnis praleistų pamokų skaičius yra labai aiškiai koncentruotas į kelis mėnesius – tai yra sausis, vasaris, balandis. Tai yra būtent tie mėnesiai, kuriais buvo labai smarkiai išaugęs sergamumas ir tą rodo statistika“, – BNS sakė švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas.
Dėl to, anot ministerijos, praėjusiais mokslo metais, lyginant su ankstesniais, 72 proc. išaugo pamokų, kurios pateisintos dėl ligos, kaip pateikiama informacija apie mokinio apsilankymą gydymo įstaigoje.
„Būtų prasminga bent dar šituos antrus metus palaukti“
Nuo 2023-ųjų rugsėjo įsigaliojus pakeitimams tėvai gali pateisinti penkias vaikų dėl ligos praleistas mokymosi dienas per mėnesį. Jei mokinys serga ilgiau, reikia kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Anksčiau tėvai galėjo pateisinti daugiau pamokų – papildomi kontrolės mechanizmai įsijungdavo, kai be pateisinamos priežasties būdavo praleidžiama apie pusę pamokų.
Ministerijos duomenimis, įsigaliojus naujai tvarkai, 38,5 proc. išaugo pamokų, kurios pateisintos dėl mokinių dalyvavimo sporto varžybose, olimpiadose ar kituose renginiuose, 16,6 proc. – pamokų, kurios pateisintos mokyklos vadovo įsakymu.
Atitinkamai 19,3 proc. sumažėjo pamokų, kurios yra pateisinamos tėvų dėl ligos, 8,3 proc. – pamokų, kurios pateisinamos tėvų dėl kitos priežasties.
I. Gaižiūno teigimu, pasikeitusios tvarkos rezultatai ministeriją tenkina.
„Nes mes matome pagerėjimą kitais mėnesiais. Ar tvarką būtų galima tobulinti, tikriausiai būtų galima rasti, kaip ją tobulinti, tačiau šiandien, mūsų vertinimu, tai dar per ankstyvas klausimas“, – teigė viceministras.
Anot jo, prireiks bent poros metų duomenų įsigaliojusiais tvarkai įvertinti, kadangi yra nemažai faktorių, tokių kaip sergamumas, lemiančių mokinių pamokų lankomumą.
Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa.
„Mes manome, kad šiais metais poreikio (keisti tvarką – BNS) dar nėra. Poreikis gali būti, bet manome, kad tikrai būtų prasminga bent dar šituos antrus metus palaukti ir po jų žiūrėti ir įsivertinti, matyti tendenciją“, – BNS sakė jis.
Be to, anot J. Trumpos, mokiniai pastebi, kad ne visos mokyklos įsigaliojusios tvarkos laikosi.
Daugiausia pamokų praleidžia vienuoliktokai, dvyliktokai
Pasak ministerijos, geriausias mokinių lankomumas išlieka 5 klasėje: daugiau kaip penkias dienas per mėnesį praleidusių mokinių dalis šioje klasėje praėjusiais mokslo metais siekė 9 proc., kai ankstesniais – 13 procentų.
Tuo metu daugiausia pamokų praleidžia III ir IV gimnazijos klasės mokinių: daugiau kaip penkias dienas per mėnesį praleidusių mokinių dalis III gimnazijos klasėje praėjusiais mokslo metais siekė 27 proc., o IV gimnazijos klasėje – 32 procentus (atitinkamai 2022–2023 metais 33 proc. ir 38 proc.).
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, mokiniui praleidus daugiau nei penkias mokymosi dienas, mokyklos atstovai apie tai kalbasi su tėvais.
„Jeigu pokalbis nepadeda, tai turi įsijungti mokyklos gerovės komisija su pagalbos specialistais ir žiūrėti, kokia čia situacija, galbūt tai yra ir vaiko teisių pažeidimas, nes mokyklą lankyti yra vaiko teisė“, – sakė I. Gaižiūnas.
Jo teigimu, jei toks vaiko teisių pažeidimas tęsiasi ir toliau, apie tai turi būti pranešta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Tvarką vadina antikonstitucine
Tuo metu Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Kęstutis Mikolajūnas galiojančią lankomumo tvarką vadino antikonstitucine ir pridūrė manantis, kad reikia skatinti tėvų atsakomybę, o ne nepasitikėjimą jais.
„Šiai dienai tėvai yra priversti pažeidinėti vaikų teises, vaikų konstitucines teises, pateikti duomenis apie vaiko sveikatą mokyklai, nors tai su ugdymu visiškai nėra susiję“, – BNS kalbėjo jis.
„Sistema vis bando nepasitikėti tėvais ir tai, man atrodo, griauna sistemą iš pamatų“, – sakė K. Mikolajūnas.
Sistema vis bando nepasitikėti tėvais ir tai, man atrodo, griauna sistemą iš pamatų.
Anot tarybos pirmininko, dėl to, kad vaikas sloguoja ar jam nežymiai pakilo temperatūra, nereiškia, kad jis turi eiti į polikliniką, kur šansai, jo nuomone, užsikrėsti yra dar didesni.
„Tėvai yra arčiau vaiko, jie geriausiai žino, kada reikia eiti pas medikus, o kada ne, kada infekcija lengvai praeina ir viskas“, – sakė K. Mikolajūnas.
„Reikia skatinti tėvų atsakomybę ir tėvai noriai prisiima tą atsakomybę, ją neša. Aš nemanau, kad čia yra kažkas, ką reikėtų papildomai daryti, ar kažką keisti“, – kalbėjo jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Orai Lietuvoje: įspūdingas „Kalėdų Senelio skrydis“ ir niūrokos prognozės
Meteorologai pateikė artimiausios savaitės orų prognozes ir pakomentavo internautų Kalėdų Senelio skrydžiu pramintą reiškinį. ...
-
KAM: po kabelio pažeidimo bus ieškoma priemonių siekiant didinti infrastruktūros saugumą4
Po trečiadienį įvykusio kabelio pažeidimo Baltijos jūroje bus ieškoma papildomų priemonių siekiant didinti kritinės infrastruktūros saugumą, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Apklausa: pirmąkart per 20 metų pusė lietuvių jaučiasi patenkinti demokratija šalyje10
Pusė Lietuvos gyventojų teigia esantys patenkinti demokratijos veikimu šalyje, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Agresyviems pacientams – apynasris: medikai galės neteikti pagalbos, naudoti vaizdo kameras1
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Skubiąją medicinos pagalbą teikiančios tarnybos galės naudoti ir vaizdo kameras. ...
-
Ignalinoje norima įrengti mineralinio vandens trasą ir biuvetę1
Ignalinoje ketinama nutiesti beveik 2 km ilgio mineralinio vandens kelią. Juo vanduo iš gręžinio miesto pakrašty tekėtų iki ligoninės, sporto ir paslaugų centro bei miesto aikštės, kur ketinama įrengti biuvetę. ...
-
Vilniuje bus statoma Nacionalinė koncertų salė, Kaune – M. K. Čiurlionio koncertų centras25
Didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybių atstovai dalinasi projektais, kurie juose bus pradėti ar baigti per 2025 metus. Daugiausia dėmesio sulauks kultūros, susisiekimo ir sporto...
-
2024-ieji Lietuvoje bus patys šilčiausi per istoriją?
Labai tikėtina, kad šie metai Lietuvoje bus patys šilčiausi per visą instrumentinių stebėjimų šalyje istoriją, BNS nurodė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Kaune ukrainiečiams pratęsta galimybė naudotis viešuoju transportu nemokamai76
Kaune dar vieneriems metams pratęsta galimybė nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams nemokamai keliauti viešuoju transportu. ...
-
Iš Kauno išvyko daugiau nei 30 Ukrainai skirtų automobilių konvojus42
Ketvirtadienį į Ukrainą pajudėjo daugiau nei 30 šiai šaliai skirtų automobilių konvojus. ...