Seimo laikinajai tyrimo komisijai dėl „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnės Neringos Venckienės teisinio imuniteto panaikinimo prokurorai nepateikė vaiko paėmimo operacijos įrašo.

Kaip žurnalistams sakė Šiaulių apygardos prokurorė Nina Raugienė, įrašas nepateiktas, nes jame - nukentėjęs nepilnametis asmuo, o tokia bylos medžiaga yra neviešinama.

„Mes pateikėm vaizdo įrašą dėl 2010 metų lapkričio 17 dienos įvykių Panevėžio miesto apylinkės teisme“, - klausiama, kokią medžiagą pateikė komisijai, žurnalistams sakė prokurorė.

Klausiama, ar pateikė įrašą, kaip buvo perimta mažametė, prokurorė atsakė neigiamai. „Ne, kandangi tai medžiaga, susijusi su nepilnamete nukentėjusia, kuri pagal Baudžiamojo proceso kodekso 177  straipsnį yra negarsinama, draudžiama ją paviešinti“, - sakė prokurorė.

Ji patvirtino, jog komisijos nariai pasirašė pasižadėjimus neviešinti pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos.„Jie pasirašė pasižadėjimus negarsinti ikiteisminio tyrimo medžiagos, kadangi mes palikom dalį ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tyrimo duomenų dalį mes pateikėm 209 lapus, tai yra maždaug viena dešimtoji visos bylos“, - kalbėjo prokurorė.

Komisijos posėdis prokurorų prašymu trečiadienį buvo uždaras, nes jie žadėjo pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Posėdyje dalyvavo generalinis prokuroras Darius Valys, jis po posėdžio žurnalistams nekomentavo.

Seimas antradienį davė leidimą komisijai rengti uždarus posėdžius. Komisija nutarė prašyti tokio leidimo, bet dėl kiekvieno posėdžio žada spręsti atskirai - uždarus rengti, jei posėdyje planuojama pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagą bei kitais atvejais, kurie susiję su viešai neskelbtina informacija.

Seimo statutas numato, kad laikinųjų tyrimo komisijų posėdžiai uždari, jeigu nagrinėjamas klausimas yra susijęs su valstybės paslaptimi. Statutas numato, kad „kitais atvejais laikinoji kontrolės arba tyrimo komisija rengti uždarus posėdžius gali tik gavusi Seimo pritarimą“.

Komisija iki kovo 25 dienos turi parengti rezoliucijos projektą, ar tenkinti generalinio prokuroro prašymą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti Seimo narės N.Venckienės laisvę.

Kreipdamasis į Seimą dėl buvusios teisėjos, „Drąsos kelio“ partijos atstovės neliečiamybės panaikinimo generalinis prokuroras iš viso nurodė šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos norima N.Venckienei pateikti įtarimus.

Pasak D.Valio, įtariama, kad ji prieš dvejus metus Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teismą, nevykdė 2011 metų gruodį priimto Kėdainių teismo sprendimo skubiai perduoti mergaitę motinai Laimutei Stankūnaitei, praėjusių metų gegužę trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką ir panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, o perduodant vaiką jo motinai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Konstitucija ir Seimo statutas nustato, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.

Jei rezoliucijos projekte siūloma leisti Seimo narį traukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, tokiai rezoliucijai priimti reikia ne mažiau kaip 71 balso.

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 metų gruodžio 16-ąją nusprendė Drąsiaus Kedžio ir L.Stankūnaitės dukrą, kurią globojo jos tėvo Drąsiaus Kedžio sesuo N.Venckienė, perduoti motinai. 2012 metų balandį Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti šį sprendimą.

Teismo sprendimas įvykdytas 2012 metų gegužės 17-ąją. Tuomet panaudojus dideles policijos pajėgas mergaitė paimta iš tetos namų Garliavoje ir perduota motinai. Jos abi tebesaugomos valstybės, judviejų gyvenamoji vieta slepiama.