Prieš 10 val. prie Kauno arkivyskupijos Carito Labdaros sriubos valgyklos ėmė būriuotis kasdien čia ateinantys pavalgyti ir pasišildyti žmonės.

Šilto maisto lėkštė – didžiausia dovana vargstantiems, vienišiems, dažnai ir visuomenės atstumtiems žmonėms.

Tik skirtingai nuo kasdienio meniu – dubens sriubos ir pagardintos košės – Kūčių pusryčių stalai atrodo kitaip:

kisielius, kūčiukai, kelių rūšių žuvis, silkė, žuvies konservai, raudona mišrainė, makaronų mišrainė, mišrainė su pievagrybiais, duona, sausainiai, saldainiai.

Toks renginys pagalbos vargstantiems organizacijos „Lietuvos Caritas“ sriubos valgykloje Kaune vyksta kiekvieną gruodžio 24 d.

Tačiau šįkart prie Kūčių pusryčių stalo visi sėdo lyg labiau šio susitikimo laukę, lyg labiau šventiškai nusiteikę, lyg labiau pagarbūs tiems, kurie tuos pusryčius dovanoja.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Taip, kažkokie visi tvarkingi. Gal gerbia mus, – šyptelėjo valgyklos vedėja Rita Veličkienė. – Po kokios valandos, kai išsiskirstys svečiai, ateis truputį kitokie“.

Valgyklos darbuotojos neslepia, čia būna visko – ir pykčio, ir agresijos, tačiau į valgyklą ateinantys senbuviai skubiai malšina įsižiebusias netinkamas aistras.

„Čia ateina labai įvairūs žmonės: ir buvę verslininkai, ir mokytojai, ir turintys stogą virš galvos, ir nakvojantys po balkonais. Aš nesmerkiu nė vieno. Juk nežinome, kokios aplinkybės lėmė, kad jie atsidūrė dugne. Dirbau įvairiuose restoranuose Kaune, dabar – čia. Mačiau labai įvairių žmonių. Kiekvieną vakarą dėkoju Dievui, kad esu sveika ir turiu stogą virš galvos“, – žvilgsniu pasitikdama jau gerai pažįstamus valgyklos lankytojus lyg kasmetinę maldą kartoja R. Veličkienė.

Kas beatsitiktų, kokie išbandymai beužkluptų, turime prisiminti, kad Dievas mūsų niekada neapleis ir kad visi esame sesės ir broliai.

Papusryčiauti prie bendro stalo su vargstančiais atvyksta Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, Prisikėlimo parapijos klebonas Kęstutis Rugevičius, monsinjoras Vytautas Grigaravičius, Prisikėlimo parapijos, kurios teritorijoje Partizanų gatvėje ir yra Labdaros sriubos valgykla, klebonas Kęstutis Rugevičius, kiti kunigai.

„Kūčių naktį Dievo žodis skaitomas visame pasaulyje. Įsivaizduokite, katalikų yra apie 1,3 mlrd. ir visi Kūčių naktį skaito tą pačią evangeliją. Kas beatsitiktų, kokie išbandymai beužkluptų, turime prisiminti, kad Dievas mūsų niekada neapleis ir kad visi esame sesės ir broliai“, – pašventinęs čia susirinkusius ir kalėdaičius, arkivyskupas K. Kėvalas pakvietė visus dalintis kalėdaičiu ir Kūčių stalui paaukotu maistu.

O tie maisto atsargų aruodai, anot valgyklos vedėjos, būna jau visai ištuštėja ir, žiūrėk, vėl pasipildo, vėl kažkas paaukojo, pasirūpino.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Ypatingai dosnumas svarbus šventiniu laikotarpiu, kad ir tie, kuriems dėl vargo, vienatvės šventės gali būti ne itin šventiškos, bent tą rytą susėstų prie panašaus stalo, prie kokio sėdame visi.

„Labai skanu. Negaliu meluoti, kad mano šaldytuvas visiškai tuščias, turėsiu ką pasidėti ir ant vakarienės stalo, bet čia ateinu dėl to, kad šie pusryčiai kitokie, kad kartu pusryčiauja kunigai, darbuotojai“, – kuklindamasi kužda nenorėjusi pasisakyti vardo moteris.

„Mums šventė tokios vaišės. Retai valgau žuvį. Va, dar ir silkės yra. Saldainis. Valgysiu ir aguonų pieno su kūčiukais. Šitokio maisto pats niekada nepasidarau“, – šalia sėdintį kaimyną nesikuklinti ir skanauti raudoną mišrainę ragino Mykolas.

Vargu, ar labai svarbu, kada ruošiamas Kūčių stalas – ryte ar vakare, svarbiausia – buvimas kartu ir bendrystė.

Alkanas žmogus dažnai būna piktas, o valgyklos darbuotojai bei savanoriai ne tik pamaitina, bet ir skleidžia gerumo idėją.

Justina pirmą kartą savanoriauja Labdaros sriubos valgykloje. Jono Jablonskio gimnazijos trečiokė sakė atėjusi paskatinta etikos ir tikybos mokytojos:

„Mokytoja mums kartoja, kad labai svarbu nuoširdžiai norėti savanoriauti. Pagalvojau, kad žymiai prasmingiau ateiti ir čia padėti, nei ilgiau pamiegoti. Aš mokausi kitokio profilio klasėje ir mums nereikia skaičiuoti socialinių valandų už savanoriavimą, bet aš tai darau nuolat“.

Valgykla, kurioje darbo dienomis nemokamai maitinami nepriteklių kenčiantys gyventojai, paprastai kasdien paruošia apie 200 porcijų – vieni valgo valgykloje, kiti nešasi namo, o atlikusias porcijas valgyklos darbuotojai išdalina kantriausiems, kurie laukė iki valgyklos darbo pabaigos.