- Stasys Gudavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiekviena aukštoji mokykla turės galimybę pati pasirinkti, kokiu dažnumu pagal studijų rezultatus rotuoti už mokslą mokančius ir nemokančius studentus.
Tai numatoma ketvirtadienį Seimo netikėtai priimtame Mokslo ir studijų įstatymo pataisų variante. Manyta, kad dėl opozicijos boikoto jis nebus priimtas, nes Seimo salėje visą dieną trūko parlamentarų – vietoje įstatymų priėmimui būtino bent 71 parlamentaro nuolat buvo apie penkias-šešias dešimtis.
Tačiau Seimo pirmininkei Irenai Degutienei po Mokslo ir studijų įstatymo pataisų svarstymo paskelbus balsavimą dėl jų priėmimo paaiškėjo, kad balsų pakanka, nes salėje staiga atsirado 72 Seimo nariai. Už įstatymo dėl aukštojo mokslo priėmimą balsavo 69 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 3 parlamentarai.
Kompromisinį šio įstatymo pataisų variantą trečiadienį pasiūlė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK), apsvarstęs Mokslo ir studijų įstatymo projektą.
Dėl pataisų priėmimo ketvirtadienį neeilinėje parlamento sesijoje balsuota ypatingos skubos tvarka, taip siekiant užpildyti teisinį vakuumą atsiradusį po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, kai kurias Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas pripažinusio prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Bet Seimo posėdyje, kuriame nagrinėtos šios pataisos, nedalyvavo opozicija, nes protestuodama išėjo iš salės dar ryte, kai valdantieji atsisakė sudaryti laikinąją parlamentinę komisiją „Snoro“ bankrotui ištirti.
Todėl baimintasi, kad pritrūks balsų galutinai priimti Mokslo ir studijų įstatymo pataisas ir šį klausimą teks perkelti į kitą Seimo neeilinę sesiją, kuri bus kviečiama vasario 13 dieną.
Bet baigus šio įstatymo svarstymą reikiamas balsų skaičius staiga atsirado ir pataisos buvo priimtos jau dabar.
KT gruodį prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos. Situaciją spręsti Seimui siūloma daugiau galių universitetų valdyme suteikiant senatams, taip pat jiems suteikiant teisę priimti sprendimus dėl biudžeto ir kitų finansinių dalykų.
KT taip pat nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius su ŠMKK pirmininku Valentinu Stundžiu siūlė reguliavimą keisti numatant, kad valstybės finansavimas būtų peržiūrimas po studijų metų, tačiau komitetas šią nuostatą šiek tiek liberalizavo, daugiau laisvės duodamas rinktis patiems universitetams.
Komitete buvo patvirtintas variantas, kad asmuo, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio nei studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis.
Tuo metu socialdemokratų inicijuotą laikinąjį Mokslo ir studijų įstatymo projektą, kuriuo jie siūlo gerai besimokančiu studentu pripažinti 8 balų vidurkį turintį studentą, o rotaciją numatyti po kiekvieno semestro, dėl jo didelės apimties reglamentuojant ir daugelį kitų aukštojo mokslo sistemos dalykų, komitetas pasiūlė svarstyti specialiai sudarytoje darbo grupėje ir parengti pavasario sesijai.
Konstatavęs, kad kompromisiniai pakeitimai yra būtini ir minimalūs įgyvendinant KT nutarimą, Seimo ŠMKK nusprendė kreiptis į Seimo valdybą, kad ši dėl aukštojo mokslo sistemos teisinio reglamentavimo sudarytų darbo grupę.
Opoziciniai socialdemokratai pasiūlė problematinę situaciją spręsti laikinuoju Mokslo ir studijų įstatymu, kuriuo universiteto tarybos funkcijos būtų perduotos iš akademinės bendruomenės sudaromam universiteto senatui, o valstybės finansavimą gautų studijuojantieji pagal valstybės užsakymą ir turintieji ne mažiau kaip 8 balų vidurkį. Jų pasiekimai būtų vertinami po kiekvieno semestro. Gerai besimokantiems studentams, kurie studijas vykdytų ne valstybės užsakymų, valstybė kompensuotų dalį studijų kainos.
Socialdemokratai siūlė nustatyti, kad visi už mokslą mokantys studentai mokėtų vienodą kainą, o valstybės paskolas studijoms teiktų ne komerciniai bankai, bet Valstybinis studijų fondas. Valstybės remiamas paskolas teiktų komerciniai bankai. Taip pat projekte numatyta, kad valstybė pagal galimybes galėtų finansuoti daugiau studijų vietų, nei yra valstybės užsakymų, o privačias aukštąsias mokyklas galėtų finansuoti tik tuo atveju, jei yra valstybės užsakymas tokiems specialistams rengti ir jei minėtų specialistų nerengia valstybinės aukštosios mokyklos.
Tačiau apsvarsčius kompromisinį projektą opozicijos pasiūlytas įstatymas kol kas nėra svarstomas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gyventojus nustebino pamatytas vaizdas: nori per perėją – lipk per vamzdį
Prabudę penktadienį ryte vilniečiai vienoje iš pagrindinių sostinės gatvių ant važiuojamosios kelio dalies rado didžiulį vamzdį. Automobilių eismui jis netrukdė, tačiau užblokavo pėsčiųjų perėją. Jaunimas ir senukai iki 11 valandos k...
-
ŠMSM: šiais metais Lietuvos mokyklose mokosi apie 7,5 tūkst. ukrainiečių
Preliminariais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose šiais metais mokosi apie 7,5 tūkst. iš Ukrainos atvykusių moksleivių. ...
-
Vašingtone G. Landsbergis įteikė „Diplomatijos žvaigždes“ už dvišalių santykių puoselėjimą6
Vašingtone Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis įteikė garbės ženklą „Lietuvos Diplomatijos žvaigždę“ buvusiam JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojui Europos ir Eurazijos reikalų biure Dougui Jonesui ir JAV analiti...
-
Vidurio Europoje prieglobstį radę ukrainiečiai žada čia pasilikti: situacija Lietuvoje – kitokia
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (SOCMIN), 41 proc. karo pabėgėlių iš Ukrainos savo gyvenimą Lietuvoje mato iki karo pabaigos, 39 proc. sako kad čia pabus dar kelerius metus, bet planuoja grįžimą namo. Vidurio Europos situac...
-
Seime – siūlymas į ugniagesių pensijas įskaičiuoti darbą pagal sutartis
Seime svarstomas siūlymas į ugniagesių pensijas įskaičiuoti darbą pagal sutartis. ...
-
Lietuva perdavė Ukrainai logistinių priemonių, šaudmenų, kompiuterių
Šią savaitę Ukrainos kariuomenę pasieks Lietuvos perduotos logistinės priemonės, šaudmenys, nešiojamieji kompiuteriai ir kita parama, šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Vakarų laivų gamyklos vadovas: laivas „Ruby“ tikrai nevyks į Klaipėdą
Klaipėdos įmonės Vakarų laivų gamykla vadovas Arnoldas Šileika yra įsitikinęs – 20 tūkst. tonų rusiškos amonio salietros gabenantis laivas „Ruby“ į Klaipėda nevyks. Jis pridūrė, kad šiuo metu vis dar net ne...
-
Olimpiadų laimėtojus nurodant tik kodus paskelbusi asociacija tikina duomenų neslaptinusi3
Viešojoje erdvėje kilus pasipiktinimui dėl to, jog Lietuvos gamtos mokslų olimpiados nugalėtojai buvo paskelbti nurodant ne moksleivių pavardes, o tik dalyvių kodus, juos skelbusi asociacija tikina tai dariusi pagal iš Lietuvos neformaliojo...
-
A. Bilotaitė: turi būti išlaikytas finansavimo tempas ir dėmesys policijai7
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė šeštadienį dalyvaudama Policijos ir visuomenės šventėje Telšiuose akcentavo, kad turi būti išlaikytas finansavimo tempas ir dėmesys policijai. ...
-
Tyrimas: nekultūringiausiai kelyje elgiasi paspirtukų ir riedžių vairuotojai
Kas trečias lietuvis laikosi nuomonės, jog vairuotojai kelyje stokoja kultūringumo. 71 proc. respondentų teigė, jog nekultūringiausiai iš visų eismo dalyvių elgiasi paspirtukininkai bei riedžių vairuotojai. ...