SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, jog artėjant Seimo rinkimams, jis pasigenda atsakymų į daugelį valstybei svarbių ekonominių klausimų. Analitikas tikina, jog iki rinkimų partijos turi žinoti savo pozicijas dėl šalies fiskalinio deficito, mokesčių politikos, pensijų fondų likimo ir euro įvedimo.

„Aš jau gerus 15 metų nebuvau toks įsitempęs ir, sakyčiau, nervingas, laukdamas Seimo rinkimų ir ne dėl to, kad bijočiau, kad viena ar kita politinė partija ateis į valdžią, bet dėl to, kad susikaupė tikrai labai kritinių vidutinio ir ilgalaikio laikotarpio perspektyvos Lietuvos ekonomikos klausimų, į kuriuos, deja, šiandien neįmanoma atsakyti. Deja, neapibrėžtumas dėl atsakymų į juos yra labai didelis“, - konferencijoje „Lietuvos ekonomika 2012“ trečiadienį sakė G.Nausėda.

Anot jo, pirmas svarbus klausimas - ar bus išlaikytas prioritetas mažinti fiskalinį deficitą.

„Aš prisimenu 2009 metų pradžią, kai nemažai politinių jėgų tuo pat metu kalė prie sienos dabartinę Vyriausybę, kad ji praskolino Lietuvą, ir siūlė priemones, neva skatinančias ekonomiką, tai yra mažinti mokesčius. Jeigu tokios pozicijos yra galvoje, tai klausimas, kai elgtųsi šitos politinės jėgos, jeigu jos gautų valdžią, nes mano nuomone, šitie tikslai yra absoliučiai nesuderinami“, - kalbėjo analitikas.

Antras retorinis klausimas, pasak G.Nausėdos, yra, ar iš esmės nesikeis mokesčių politika, nes tai, kas padaryta iki šiol, jo žodžiais, nėra esminiai mokesčių politikos pokyčiai. Anto jo, labai svarbu ir tai, kokia ateitis laukia privačių pensijų fondų.

„Turiu galvoje pirmiausia progresinių mokesčių tarifo įvedimą, galimą pelno mokesčio padidinimą. Antras klausimas - kokia ateitis laukia privačių pensijų fondų. Deja, kai kurių politinių jėgų laikysena šiuo kausimu yra ganėtinai kontroversiška, ir manau, kad nebūtina jų nacionalizuoti, galima juos tiesiog užgesinti - mažinti įnašus, pervedimus į juos“, - kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas.

Trečias G.Nausėdą neraminantis klausimas - ar nebus stabdoma Visagino atominės elektrinės bei kitų strateginių energetikos projektų statyba: „Aš labai tikiuosi, kad energetikos ministras ir visa Energetikos ministerija spės iki Seimo rinkimų nueiti taip toli, kad procesui nebebus kelio atgal ir jis bus nebestabdomas“.

„Dar vienas klausimas - kokia bus euro įvedimo Lietuvoje politika. Šiandien šiuo klausimu nėra sutarimo, taip yra dėl visai suprantamų priežasčių, bet vienokią ar tokią strategiją euro klausimu reikėtų turėti - ar tai bus 2014 metai, ar 2016 metai, ar tai bus politika su “not possible„ (liet. neįmanoma), ar kitokia, bet, be abejo, atsakymus į šiuos klausimus būtų gerai kad turėtume iki Seimo rinkimų. ir matytume partijų programose“, - konferencijoje sakė G.Nausėda.

Be kita ko, jis paminėjo ir dar vieną aktualų klausimą - „Sodros“ biudžetą: „Teks grįžti prie esminių šio biudžeto subalansavimo sprendimų ir tai labai priklausys nuo to, kokios politinės pakraipos partijos bus Seime šių metų rudenį“.

„Kalbant apie mokesčių politiką, peržvelgęs pagrindinių politinių partijų nuostatas, arba, tiksliau, jų veiklą pastaruoju metu, galiu konstatuoti, kad tam tikrą ideologinį nuoseklumą išsaugojo tik liberalios pakraipos partijos, kurios pasipriešino 2012 metų išvakarėse mokesčių naštos didinimui ir pensijų sistemos sunaikinimui. Šiuo požiūriu jos atstovavo savo ideologinei pozicijai. Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos - veikloje aš matau tam tikrą metamorfozę - pradinėje kadencijos dalyje buvo matyti, kad partija gana skeptiška progresinių gyventojų pajamų mokesčio tarifo įvedimo atžvilgiu, tačiau ypač pastaraisiais mėnesiais dominuoja simpatija to mokesčio įvedimui“, - kalbėjo analitikas.

Anot jo, Lietuvos socialdemokratų partija pastarąją kadenciją kelis kartus siūlė įgyvendinti progresinių mokesčių sistemą, bet turint omenyje, kad nėra visuotinio pajamų deklaravimo, ji iš esmės sutiko su tuo, kad taip anksti įvedant progresinius tarifus, būtų apmokestinamos tik darbo pajamos, o tai, anot G.Nausėdos, ne visai atitiktų ideologinę šios partijos laikyseną.

„Daug sunkiau komentuoti Darbo partijos ir partijos “Tvarka ir teisingumas„ mokesčių politikos nuostatas, kadangi jos yra ne tuo principu formuluojamos ir, sakyčiau, jei toms partijoms būtų lemta dalyvauti valdančiojoje koalicijoje, būtų daug klausimų ir netikėtumų mokesčių politikos srityje“, - sakė G.Nausėda.

Komentuodamas ekonomikos augimo prognozes, analitikas pakartojo, kad SEB bankas buvo priverstas jas mažinti - bankas prognozuoja, kad šalies ūkis artimiausius dvejus metus augs 2-3 proc., o tai reiškia, kad šalies ekonomika „tikrai“ išvengs recesijos.

„Nuo faktinio beveik 6 proc augimo mums teks šoktelti prie žemesnės kartelės ir tenkintis 2-3 proc augimu per artimiausius dvejus metus. Sakykime, tai tikrai nėra blogai, turint omenyje, kad daugelis analitikų prognozuoja recesiją euro zonoje“, - kalbėjo G.Nausėda.