Kauno Petrašiūnų kapinių panteone penktadienį atidengtas tarpukario Lietuvos politikos veikėjo, pirmojo premjero Augustino Voldemaro kenotafas – simbolinis antkapinis paminklas, statomas pagerbti mirusįjį, kurio kapas arba palaidojimo vieta nėra žinoma.

Iniciatyvos autorius, Kauno sąjūdžio pirmininkas Raimundas Kaminskas sakė, kad praėjus 70 metų po A.Voldemaro mirties taip įvykdomas tam tikras istorinis teisingumas.

„Tai buvo tokia asmenybė, kuri papuolė į spąstus, bet net ir tada kovojo: prieš pat mirtį Maskvoje, Butyrkų kalėjime, jis atsisakė maisto davinio, supratęs, kad jis gali būti panaudotas blogiems tikslams. Jis liko kovotojas iki galo“, – ceremonijoje kalbėjo R.Kaminskas. Jo teigimu, dešiniųjų pažiūrų politikai Lietuvoje nėra tinkamai įvertinami.

Paminėti A.Voldemaro atminimo į Petrašiūnų kapines atvyko Kauno miesto tarybos nariai, moksleiviai, Lietuvos šaulių sąjungos atstovai.

Už vietą kur nors simboliškai galės prisiminti giminaitį ir jam uždegti žvakutę dėkojo tarpukario politiko artimieji.

„Pušų tyloje paskendę mums primena išėjusių vardai, kad lietuvių tauta nuostabi, turėdama tokių asmenybių kaip Vytautas Didysis, kaip Kazys Škirpa, kaip Antanas Smetona, kaip A.Voldemaras. Tik jų dėka mes atgavome laisvę“, – šventindamas paminklą kalbėjo kunigas kanauninkas Robertas Pūkenis.

A.Voldemaras 1918 metų pabaigoje vadovavo pirmajam Lietuvos ministrų kabinetui, po 1926 metų perversmo buvo artimas prezidento Antano Smetonos bendražygis, ėjo premjero ir užsienio reikalų ministro pareigas. Tačiau po trejų metų jų keliai išsiskyrė, ir prezidento sprendimu A.Voldemaras ištremtas ir gyveno Zarasuose prižiūrimas policijos.

Istorikas ir diplomatas Alfonsas Eidintas sako, kad A.Voldemaras vertinamas nevienareikšmiškai, bet jis neabejotinai buvo geriausiai žinomas lietuvis Europoje po Pirmojo pasaulinio karo, Lietuvai atkūrus savarankišką valstybę.

„Manau, kad jis spalvingiausias iš tų, kurie buvo valdžioje. Be abejonės, tai buvo neeilinių gabumų žmogus“, – sakė A.Eidintas, šiuo metu einantis Lietuvos ambasadoriaus Graikijoje pareigas.

„Kaip užsienio reikalų ministrui ir premjerui, mes jam turime ir labai gražių, ir labai kritiškų epitetų. Net ir dabar jį sunku įvertinti“, – sakė A.Eidintas.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, A.Voldemaras 1940-ųjų birželį grįžo į Lietuvą iš užsienio, kur buvo neseniai ištremtas, ir iškart buvo suimtas komunistų valdžios. A.Voldemaras išsekęs mirė Maskvos Butyrkų kalėjime 1942 metų gruodžio 16 dieną.