- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Petrašiūnų kapinėse įamžintas Lietuvos pirmojo premjero atminimas
-
Petrašiūnų kapinėse įamžintas Lietuvos pirmojo premjero atminimas
-
Petrašiūnų kapinėse įamžintas Lietuvos pirmojo premjero atminimas
-
Petrašiūnų kapinėse įamžintas Lietuvos pirmojo premjero atminimas
-
Petrašiūnų kapinėse įamžintas Lietuvos pirmojo premjero atminimas
-
Petrašiūnų kapinėse įamžintas Lietuvos pirmojo premjero atminimas
-
Petrašiūnų kapinėse įamžintas Lietuvos pirmojo premjero atminimas
-
Petrašiūnų kapinėse įamžintas Lietuvos pirmojo premjero atminimas
-
Petrašiūnų kapinėse įamžintas Lietuvos pirmojo premjero atminimas
-
Petrašiūnų kapinėse įamžintas Lietuvos pirmojo premjero atminimas
-
Petrašiūnų kapinėse įamžintas Lietuvos pirmojo premjero atminimas
-
Petrašiūnų kapinėse įamžintas Lietuvos pirmojo premjero atminimas
-
Petrašiūnų kapinėse įamžintas Lietuvos pirmojo premjero atminimas
-
Petrašiūnų kapinėse įamžintas Lietuvos pirmojo premjero atminimas
-
Petrašiūnų kapinėse įamžintas Lietuvos pirmojo premjero atminimas
-
Petrašiūnų kapinėse įamžintas Lietuvos pirmojo premjero atminimas
-
Petrašiūnų kapinėse įamžintas Lietuvos pirmojo premjero atminimas
-
Petrašiūnų kapinėse įamžintas Lietuvos pirmojo premjero atminimas
-
Petrašiūnų kapinėse įamžintas Lietuvos pirmojo premjero atminimas
-
Petrašiūnų kapinėse įamžintas Lietuvos pirmojo premjero atminimas
-
Petrašiūnų kapinėse įamžintas Lietuvos pirmojo premjero atminimas
Kauno Petrašiūnų kapinių panteone penktadienį atidengtas tarpukario Lietuvos politikos veikėjo, pirmojo premjero Augustino Voldemaro kenotafas – simbolinis antkapinis paminklas, statomas pagerbti mirusįjį, kurio kapas arba palaidojimo vieta nėra žinoma.
Iniciatyvos autorius, Kauno sąjūdžio pirmininkas Raimundas Kaminskas sakė, kad praėjus 70 metų po A.Voldemaro mirties taip įvykdomas tam tikras istorinis teisingumas.
„Tai buvo tokia asmenybė, kuri papuolė į spąstus, bet net ir tada kovojo: prieš pat mirtį Maskvoje, Butyrkų kalėjime, jis atsisakė maisto davinio, supratęs, kad jis gali būti panaudotas blogiems tikslams. Jis liko kovotojas iki galo“, – ceremonijoje kalbėjo R.Kaminskas. Jo teigimu, dešiniųjų pažiūrų politikai Lietuvoje nėra tinkamai įvertinami.
Paminėti A.Voldemaro atminimo į Petrašiūnų kapines atvyko Kauno miesto tarybos nariai, moksleiviai, Lietuvos šaulių sąjungos atstovai.
Už vietą kur nors simboliškai galės prisiminti giminaitį ir jam uždegti žvakutę dėkojo tarpukario politiko artimieji.
„Pušų tyloje paskendę mums primena išėjusių vardai, kad lietuvių tauta nuostabi, turėdama tokių asmenybių kaip Vytautas Didysis, kaip Kazys Škirpa, kaip Antanas Smetona, kaip A.Voldemaras. Tik jų dėka mes atgavome laisvę“, – šventindamas paminklą kalbėjo kunigas kanauninkas Robertas Pūkenis.
A.Voldemaras 1918 metų pabaigoje vadovavo pirmajam Lietuvos ministrų kabinetui, po 1926 metų perversmo buvo artimas prezidento Antano Smetonos bendražygis, ėjo premjero ir užsienio reikalų ministro pareigas. Tačiau po trejų metų jų keliai išsiskyrė, ir prezidento sprendimu A.Voldemaras ištremtas ir gyveno Zarasuose prižiūrimas policijos.
Istorikas ir diplomatas Alfonsas Eidintas sako, kad A.Voldemaras vertinamas nevienareikšmiškai, bet jis neabejotinai buvo geriausiai žinomas lietuvis Europoje po Pirmojo pasaulinio karo, Lietuvai atkūrus savarankišką valstybę.
„Manau, kad jis spalvingiausias iš tų, kurie buvo valdžioje. Be abejonės, tai buvo neeilinių gabumų žmogus“, – sakė A.Eidintas, šiuo metu einantis Lietuvos ambasadoriaus Graikijoje pareigas.
„Kaip užsienio reikalų ministrui ir premjerui, mes jam turime ir labai gražių, ir labai kritiškų epitetų. Net ir dabar jį sunku įvertinti“, – sakė A.Eidintas.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, A.Voldemaras 1940-ųjų birželį grįžo į Lietuvą iš užsienio, kur buvo neseniai ištremtas, ir iškart buvo suimtas komunistų valdžios. A.Voldemaras išsekęs mirė Maskvos Butyrkų kalėjime 1942 metų gruodžio 16 dieną.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje3
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?36
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu106
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime26
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)31
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Kariuomenės pradžia – su išlikimo mūšiais3
Su žinomu istoriku, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Jonu Vaičenoniu kalbėjomės apie Lietuvos valstybingumo pamato kertinį akmenį – kariuomenę, jos kūrimą 1918–1919 m. ...