Aplaidumas ir privačių bei viešų interesų supainiojimas, laikomi svarbiais Fukušimos branduolinės avarijos veiksniais, išlieka didelė problema Japonijoje, perspėja ekspertai, primindami, kad šaliai gali smogti kitas žemės drebėjimas ir cunamis, prieš kurį galėtų nublankti 2011 metų katastrofa.

Penktadienį bus minimos apie 18,5 tūkst. žmonių gyvybių nusinešusios stichinės nelaimės penktosios metinės. Tąsyk 9 balų žemės drebėjimo sukeltas cunamis nušlavė pajūrio gyvenvietes ir sukėlė didžiausią per porą dešimtmečių branduolinę krizę.

Nors pareigūnai žada neleisiantys tokiai krizei pasikartoti, kai kurie kritikai sako, kad Tokijo pastangos vėl paleisti po tos avarijos išjungtus atominius reaktorius yra įrodymas, kad tragedijos pamokos nebuvo išmoktos.

Daugelis taip pat kelia klausimą, ar Japonija pakankamai nuveikė, kad pašalintų kai kurias esmines tos krizės, prasidėjusios 2011 metų kovo 11-ąją, priežastis: per didelį pasitikėjimą nacionaline katastrofų padarinių likvidavimo sistema ir pernelyg glaudžius ryšius tarp politikų, biurokratų ir branduolinės pramonės.

„Tokio pobūdžio ryšiai stebimi ir kitose šalyse, bet Japonija ypač išsiskiria“, – sakė Čibos universiteto politologijos garbės profesorius Muneyuki Shindo (Munejukis Šindas).

„Ryšiai tarp biurokratijos ir pramonės tebėra labai stiprūs; tai palikimas iš vyriausybės vadovaujamos plėtros, kai šalis buvo nepakankamai išsivysčiusi“ po Antrojo pasaulinio karo.

Premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) branduolinės energetikos atkūrimą išteklių stokojančioje Japonijoje paskelbė savo prioritetu. Tokį žingsnį palaikė verslo bendruomenė, bet jam griežtai priešinosi visuomenė, po Fukušimos avarijos labai jautriai reaguojanti į bet kokius sprendimus šioje srityje.

Visi Japonijos reaktoriai buvo išjungi po katastrofos, kai itin stiprus žemės drebėjimas sukėlė didelį cunamį, užliejusį Fukušimos 1-ąją atominę jėgainę ir sugadinusį jos aušinimo sistemas, dėl ko galiausiai išsilydė jos reaktorių aktyvioji masė.

Tarp skambinančių pavojaus varpais dėl vėl įjungiamų reaktorių yra ir Katsunobu Sakurai (Kacunobus Sakurajus), netoli nuniokotos Fukušimos jėgainės esančio Minamisomos miesto meras.

K.Sakurai atkreipė pasaulio dėmesį, kai portale „YouTube“ paskelbė vaizdo įrašą, maldaudamas pagalbos ir peikdamas Tokijo atsaką, kai radioaktyvūs teršalai pasklido jo bendruomenės link.

Po didžiausios branduolinės avarijos nuo Černobylio elektrinės katastrofos 1986 metais dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti palikti savo namus, galbūt visiems laikams.

Monstras

„Kaip ir premjeras, kuris šaukia „ekonomika, ekonomika, ekonomika“, kai kurie politikai nesupranta, kas turėtų būti svarbiau – gyvybės ar pragyvenimas“, – sakė K.Sakurai, kurį žurnalas „Time“ 2011 metais įvardijo tarp 100 įtakingiausių pasaulyje žmonių.

„Apmaudus faktas, kad pamokos nebuvo išmoktos, kas atvedė prie šio pakartotinio atominių jėgainių įjungimo“, – pridūrė jis.

Tik keturi iš dešimčių išjungtų reaktorių buvo vėl paleisti, atlikus jų saugumo įvertinimą pagal sugriežtintas taisykles.

Teismas trečiadienį nurodė vėl išjungti du iš tų reaktorių, argumentuodamas, kad jų saugumas nepakankamas.

„Galbūt žmonės toliau nuo Fukušimos nesupranta, kad atominė elektrinė gali tapti monstru“, – sakė Minamisomos gyventoja Junko Murata (Dzunko Murata).

Oficialių tyrimų ataskaitose dėl tos katastrofos kaltinama Fukušimos elektrinę valdanti bendrovė „Tokyo Electric Power Co.“ (TEPCO), kurios trims buvusiems vadovams iškelta baudžiamoji byla. Fukušimos avarija taip pat buvo įvardyta kaip „žmogaus sukeltas“ incidentas.

Japonija reaguodama įkūrė nepriklausomą branduolinės energetikos priežiūros instituciją, pakeisdama ankstesnę tvarką, kai Pramonės ministerija kontroliavo priežiūros instituciją ir buvo atsakinga už branduolinės energetikos plėtrą.

Dabar nauja priežiūros institucija yra kritikuojama verslo lyderių dėl „lėtai“ priimamų sprendimų, susijusių su pastangomis vėl įjungti reaktorius. Tuo tarpu Pramonės ministerijos biurokratai planuojam, kad branduolinės jėgainės 2030 metais gamins apie 20 proc. šalies elektros energijos.

Buvę TEPCO vadovai, kurie laukia teismo, tikriausiai argumentuos negalėję numatyti milžiniškų bangų, kurios smogė Japonijos šiaurės rytinei pakrantei.

Vis dėlto netgi Fukušimos jėgainę valdanti bendrovė dabar pripažįsta, kad šios katastrofos mastą iš dalies nulėmė perdėtas pasitikėjimas savo saugumo priemonėmis.

„Laikėmės išankstinio nusistatymo, kad (elektrinė) yra saugi ... ir nesugebėjome paklausti savęs, ką darytume, jeigu įvyktų kažkas, kas pranoksta mūsų vaizduotę“, – sakė TEPCO atstovas Yuichi Okamura (Juičis Okamura).

Dar didesnės katastrofos tikimybė

Kai kurie pokyčiai yra aiškiai pastebimi: daugelis cunamio nuniokotų gyvenviečių buvo perkeltos į aukštesnes vietas, o palei krantus statomos aukštesnės nuo potvynių saugančios sienos. Atominėse jėgainėse taip pat imtasi papildomų priemonių pažeidžiamiems reaktoriams apsaugoti.

Priimti nauji įstatymai turėtų paspartinti Tokijo atsaką katastrofos atveju, o bendruomenės parengė naujus evakuacijos planus.

„Japonija mėgino pagerinti krizių valdymą, bet dar yra daug erdvės tobulėti“, – sakė civilinės saugos profesorius Hisanori Nakayama (Hisanoris Nakajama), dirbantis Kobės Gakuino universitete.

Kai kurių nuomone, Japonija šį procesą turėtų paspartinti.

Šią šalį kasmet supurto apie 20 proc. stipriausių pasaulyje įvykstančių žemės drebėjimų, o pastaruoju metu to regiono seisminis aktyvumas dar labiau padidėjo.

Visa tai kelia nuogąstavimus, kad anksčiau, o ne vėliau Japonijai gali smogti naujas cunamis, prieš kurį nublanktų 2011 metų katastrofa, o vyriausybės skaičiavimai rodo, kad tokia banga gali nusinešti per 300 tūkst. žmonių gyvybių.

„Toks žemės drebėjimas gali įvykti bet kuriuo metu“, – sakė Tokijo universiteto Žemės drebėjimų prognozavimo tyrimų centro vadovas Toshiyasu Nagao (Tošijasas Nagao).