- Živilė Aleškaitienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau nei septynis mėnesius Izraelio vykdomas karas Gazos Ruože po spalio 7-osios „Hamas“ išpuolio atgaivino pasaulinį judėjimą už tai, kad palestiniečiai turėtų savo valstybę.
Norvegija, Ispanija ir Airija trečiadienį paskelbė apie planus pripažinti Palestinos valstybę, atsisakydamos ilgametės Vakarų galingųjų valstybių pozicijos, kad Palestinos valstybė gali atsirasti tik po taikos derybų su Izraeliu.
Pasak Palestinos savivaldos, kuri turi ribotas galias okupuoto Vakarų Kranto dalyse, 142 iš 193 Jungtinių Tautų narių jau pripažįsta Palestinos valstybę. Tarp jų yra daug Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos šalių, bet ne JAV, Kanada, didžioji dalis Vakarų Europos, Australija, Japonija ar Pietų Korėja.
Balandžio mėnesį JAV pasinaudojo veto teise JT Saugumo Taryboje, kad užkirstų kelią Palestinos siekiui tapti visateise JT nare.
Toliau trumpai apžvelgiamas palestiniečių siekis įgyti valstybingumą.
1988 metai: J. Arafatas paskelbė apie valstybės įkūrimą
1988 metų lapkričio 15 dieną per pirmąją palestiniečių intifadą, arba sukilimą, palestiniečių lyderis Yasseras Arafatas vienašališkai paskelbė nepriklausomą Palestinos valstybę su sostine Jeruzale.
Apie tai jis paskelbė Alžyre, tremtyje veikiančios Palestinos nacionalinės tarybos posėdyje, kuriame buvo paskelbtas dviejų valstybių sprendimas, numatantis nepriklausomų Izraelio ir Palestinos valstybių egzistavimą šalia viena kitos.
Po kelių minučių Alžyras tapo pirmąja šalimi, oficialiai pripažinusia nepriklausomą Palestinos valstybę.
Po kelių savaičių jo pavyzdžiu pasekė dešimtys kitų šalių, įskaitant didžiąją dalį arabų pasaulio, Indiją, Turkiją, didžiąją dalį Afrikos ir kelias Vidurio bei Rytų Europos šalis.
Kita pripažinimo banga kilo 2010 metų pabaigoje ir 2011 metų pradžioje, t. y. Artimųjų Rytų taikos proceso krizės metu. Daug Pietų Amerikos šalių, įskaitant Argentiną, Braziliją ir Čilę, atsiliepė į palestiniečių raginimus paremti jų valstybingumo reikalavimus.
Toks buvo atsakas į Izraelio sprendimą nutraukti laikiną draudimą statyti žydų gyvenvietes okupuotame Vakarų Krante.
2011–2012 metai: JT pripažinimas
2011 metais, taikos deryboms įstrigus, palestiniečiai nusprendė tęsti kampaniją už visateisę Palestinos valstybės narystę JT.
Šis siekis nepavyko, tačiau tų pačių metų spalio 31 dieną JT kultūros agentūra UNESCO balsavo už tai, kad palestiniečiai būtų pripažinti visateisiais nariais.
Šis sprendimas sukėlė įnirtingą Izraelio ir JAV reakciją, jos sustabdė Paryžiuje įsikūrusios organizacijos finansavimą. 2018 metais jos visiškai pasitraukė iš UNESCO, nors JAV grįžo į ją praėjusiais metais.
2012 metų lapkritį Palestinos vėliava pirmą kartą buvo iškelta Jungtinėse Tautose Niujorke po to, kai Generalinė Asamblėja didele balsų persvara nubalsavo už tai, kad palestiniečių statusas būtų pakeltas iki „valstybės stebėtojos ne narės“.
Po trejų metų Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) taip pat pripažino Palestiną kaip valstybę dalyvę.
2014 metai: Švedija – pirmoji Vakarų Europoje
Švedija, kurioje gyvena didelė palestiniečių bendruomenė, 2014 metais tapo pirmąja ES nare Vakarų Europoje, pripažinusia Palestinos valstybę. Šis žingsnis buvo žengtas po mėnesius trukusių beveik kasdienių susirėmimų Izraelio aneksuotoje Rytų Jeruzalėje.
Anksčiau Palestinos valstybę buvo pripažinusios dar šešios Europos šalys – Bulgarija, Kipras, Čekija, Vengrija, Lenkija ir Rumunija.
Izraelis piktai reagavo į Stokholmo žingsnį, o tuometinis užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas pareiškė švedams, kad „santykiai Artimuosiuose Rytuose yra daug sudėtingesni nei IKEA baldų surinkimas namuose“.
2024 metai: naujas postūmis Europoje
Nesiliaujantis Izraelio puolimas Gazos Ruože, kurio metu, teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, žuvo mažiausiai 35 tūkst. 647 žmonės, keršijant už tai, kad „Hamas“ Izraelyje nužudė daugiau kaip 1 tūkst. 170 žmonių, Europoje atgaivino paramą Palestinos valstybingumui.
Norvegija, Ispanija ir Airija pareiškė, kad iki gegužės 28 dienos pripažins Palestinos valstybę, nepaisydamos Izraelio grasinimų ir pasiuntinių atšaukimo iš Airijos ir Norvegijos diskusijoms dėl šio žingsnio.
Malta ir Slovėnija kovo mėnesį taip pat išreiškė „pasirengimą pripažinti Palestiną“, kai „susiklostys tinkamos aplinkybės“.
Australija neseniai irgi užsiminė apie galimybę vienašališkai patvirtinti Palestinos valstybingumą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat yra sakęs, kad Palestinos valstybės pripažinimo be taikos derybų klausimas „nebėra tabu Prancūzijai“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Italijos premjerė smerkia V. Putino propagandą dėl Ukrainos taikos derybų
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimą, kad Ukraina prieš bet kokias taikos derybas faktiškai pasiduotų, šeštadienį pavadino propaganda. ...
-
Ukraina aukščiausiojo lygio susitikime Šveicarijoje ieško kelio į teisingą taiką
Šeštadienį prasidėjus pirmajam tarptautiniam aukščiausiojo lygio susitikimui, kuriame aptariami Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo būdai, prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog tikisi kuo greičiau rasti kelią į, jo ...
-
J. Bidenas ir D. Trumpas sutarė susitikti 90 minučių trukmės debatams1
JAV prezidentas Joe Bidenas ir kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas susitiks 90 minučių trukmės debatams su nutildomais mikrofonais, šeštadienį pranešė transliuotojas CNN, nustatęs pagrindines taisykles pirmajam kandidatų susi...
-
A. Jermakas: V. Zelenskio pasiūlyta taikos formulė turi tapti pagrindu karo užbaigimui
Prezidento Zelenskio pasiūlyta taikos formulė turėtų tapti pagrindu Rusijos pradėto karo užbaigimui. Tačiau Ukraina yra atvira bet kokioms kitoms idėjoms ir pasiūlymams, jeigu tik jie gerbia Ukrainos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir suvere...
-
O. Scholzas ragina susiskaldžiusią valdančiąją koaliciją susitelkti1
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį paragino savo susiskaldžiusią valdančiąją koaliciją „susitelkti“ po nepalankių rezultatų praėjusią savaitę vykusiuose ES parlamento rinkimuose. ...
-
Slovakijos prezidentu prisaikdintas R. Fico sąjungininkas P. Pellegrinis1
Šeštadienį Slovakijos prezidentu prisaikdintas Peteris Pellegrinis, artimas kairiojo populisto ministro pirmininko Roberto Fico sąjungininkas. ...
-
Švedijos kariuomenė: Rusijos bombonešis pažeidė Švedijos oro erdvę8
Rusijos bombonešis Su-24 pažeidė Švedijos oro erdvę netoli strategiškai svarbios Gotlando salos ir pasitraukė tik pakilus dviem švedų naikintuvams JAS-39, šeštadienį pranešė Švedijos kariuomenė. ...
-
V. Zelenskis susitikime Šveicarijoje tikisi kuo greitesnės teisingos taikos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį išreiškė viltį, kad didžiulis viršūnių susitikimas Šveicarijoje, kuriame bus ieškoma karo jo šalyje užbaigimo būdų, greit padės pasiekti tei...
-
K. Harris skelbia apie JAV 1,5 mlrd. dolerių energetinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai7
JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) šeštadienį paskelbė apie naują daugiau kaip 1,5 mlrd. dolerių (1,4 mlrd. eurų) pagalbą, Vašingtono skiriamą Ukrainai energetinėms ir humanitarinėms reikmėms. ...
-
G-7 viršūnių susitikime Italijoje – ir apsikabinimai, ir žudantys žvilgsniai6
Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai per šios savaitės viršūnių susitikimą Pietų Italijoje demonstravo vienybę, bet jame būta ir apsikabinimų, ir žudančių žvilgsnių. ...