Europos Sąjungos ministrai atvirai prakalbo, kad Graikija gali būti išstumta iš Šengeno zonos, jei nesugebės įvesti išorės sienų kontrolės. Graikija melu pavadino kaltinimus, esą nenori kitų šalių pagalbos.

Jokio atokvėpio Lesbo saloje – po du tūkstančius migrantų kiekvieną dieną, ir, kitaip negu pernai, pabėgėliai iš karo Sirijoje – jau mažuma.

Europos Sąjungos šalys vis garsiau kritikuoja Graikiją, kad ši nesugeba deramai užtikrinti migrantų priežiūros ir registravimo. Atėnai tai vadina melu ir skundžiasi, kad nesulaukia žadėto solidarumo – vietoj 1800 pasienio karininkų atsiųsta 800, vietoj 28 laivų – tik šeši. Apsukti laivelius, pasak Graikijos, draudžia tarptautinė teisė.

Tačiau kitos Bendrijos šalys didina spaudimą priimti ES  pasieniečius, o ne aiškinti, kad tai pažeis Graikijos suverenitetą.

„Jei nesugebama apsaugoti išorinės Europos Sąjungos sienos, turiu galvoje Graikijos ir Turkijos sieną, tuomet išorinė Šengeno siena pajudės į Vidurio Europą. Reikalaujama, kad Graikija, kiek galima greičiau, padidintų savo išteklius ir priimtų pagalbą“, – griežtai pasisakė Austrijos vidaus reikalų ministrė Johanna Mikl-Leitner.

Per audringą Europos Sąjungos ministrų susitikimą ji priminė, kad Graikijos laivynas vienas iš galingiausių Europoje, todėl mitas, esą jis negali apsaugoti sienų. Belgijos migracijos vadovas sakė, kad Graikijos valdžia tiesiog per silpna, ir grasino sankcijomis. Vokietijos ministras teigė, kad Atėnai turi vykdyti pareigas ir laikrodis tiksi. Kiti stojo Graikijos ginti.

„Negali būti Europos fragmentų viduje ir fragmentų išorėje, nes tai bus byrėjimo pradžia“, – kritikavo Italijos vidaus reikalų ministras Angelino Alfano.

Briuselis teigia, kad nėra galimybės Graikijos narystę Šengeno zonoje sustabdyti ar nutraukti, bet šalys paprašė Europos Komisijos pradėti taisyklių pakeitimus, kad laikiną sienų kontrolę galėtų įvesti ne pusmečiui, bet dvejiems metams.

Turkija, kurioje vien Sirijos pabėgėlių – per du milijonus, lapkritį mainais į ES pinigus ir politines nuolaidas įsipareigojo užtikrinti jiems geresnes sąlygas, kad jie nekeliautų į Europą. Pažadus pradėjo vykdyti, išduodama leidimus dirbti, bet lėtai. Todėl žiniasklaida sako, kad 3 milijardų eurų skyrimą blokuoja Italija.

Pirmadienį Turkiją aplankiusi aukšto rango delegacija iš Briuselio ramina, kad anksčiau ar vėliau pinigai bus skirti, o kol kas deramasi, kaip jie bus naudojami.

„Iš ES pusės turime labiau remti Turkiją, darančią neįtikėtiną darbą – priglaudžiančią ir saugančią milžinišką pabėgėlių skaičių. Iš Turkijos pusės reikia geriau valdyti pabėgėlių ir migrantų srautus“, – pasakojo Europos Sąjungos užsienio politikos koordinatorė Federica Mogherini.

„Nepriimame to asmeniškai. Tai nesusiję su Turkija, tai – ES vidaus reikalas. Tik priminsiu, kad tokių pinigų pabėgėliams vėlavimas atsiliepia jų kasdieniam gyvenimui ir standartams. Ypač – švietimo ir sveikatos apsaugos“, – sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

Vokietijoje prieš kanclerės atvirumą pabėgėliams stoja jau ne tik jos partijos partneriai Bavarijoje, seniai reikalaujantys srautą sustabdyti ir net grasinantys teismu.

„2016-ieji turi atnešti mūsų migracijos politikos apsigręžimą. Ir šis apsigręžimas turi įvykti per kelis mėnesius ar savaites. Išnaudosime visas politines ir teisines priemones, prieinamas Bavarijai. Žmonės to tikisi“, – pabrėžė Bavarijos ministras pirmininkas Horstas Seehoferis.

Dabar jau ir pačios A. Merkel krikščionių demokratų partijos kylanti žvaigždė Julia Klokner, pretenduojanti tapti konservatyvios Reino krašto-Pfalco žemės vadove, o gal ir A. Merkel įpėdine, paragino pasienyje steigti centrus, kurie ribotų atvykėlių srautą. Ją parėmė ir Bavarijos vadovas.

A. Merkel sako, kad jos politikai tai neprieštarauja, tik papildo, bet vyriausybės partneriai socialdemokratai siūlymą griežtai atmeta kaip priešrinkiminį politikavimą.