Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Japonijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Kanados bei Jungtinės Karalystės lyderiai Apulijoje aptars sąžiningą prekybą su antrąja pagal dydį pasaulio ekonomika, visų pirma žaliųjų technologijų srityje.

G-7 taip pat sieks bendro atsako į numanomą Kinijos Rusijos karinei plėtrai skiriamą paramą, kuri, anot Vašingtono, skatina karą Ukrainoje.

„G-7 šalys laikosi tos pačios pozicijos Kinijos atžvilgiu“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Japonijos vyriausybės šaltinis.

Susitikimas vyksta pablogėjus Kinijos ir Vakarų prekybiniams santykiams. Be to, šią savaitę Europos Sąjunga paskelbė planus dėl naujų muitų kiniškoms elektrinėms transporto priemonėms.

JAV, Japonija ir ES, kuri G-7 aukščiausiojo lygio susitikimuose dalyvauja kaip neoficiali aštuntoji partnerė, išreiškė susirūpinimą dėl vadinamojo Kinijos pramonės pajėgumų pertekliaus.

Jos teigia, kad dėl dosnių Pekino subsidijų, ypač žaliosios energijos ir technologijų sektoriuose, pavyzdžiui, saulės baterijų ir elektrinių transporto priemonių, į pasaulinę rinką plūsta nesąžiningai pigios prekės.

Šis pajėgumų perteklius kelia grėsmę Vakarų bendrovėms, kurioms sunku konkuruoti, ypač augančiame žaliųjų technologijų sektoriuje.

„Pasipriešinsime Kinijos ne rinkos politikai, darančiai žalingą šalutinį poveikį pasauliui“, – prieš viršūnių susitikimą žurnalistams sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Kinija atmeta susirūpinimą, tačiau Vašingtonas ragina G-7 laikytis vieningos pozicijos.

Praėjusį mėnesį G-7 finansų ministrai įspėjo svarstysiantys, kaip užtikrinti vienodas sąlygas visoms šalims.

Eksporto apribojimai

Prabangiame viešbutyje „Borgo Egnazia“ vykstančio aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse ES pagrasino, kad nuo kito mėnesio kiniškų elektrinių transporto priemonių importui bus taikomi iki 38 proc. muitai.

Prabangiame viešbutyje „Borgo Egnazia“ vykstančio aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse ES pagrasino, kad nuo kito mėnesio kiniškų elektrinių transporto priemonių importui bus taikomi iki 38 proc. muitai.

 

Pekinas pasmerkė esą „atvirai protekcionistinį elgesį“ ir teigė pasiliekantis teisę pateikti ieškinį Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).

Praėjusį mėnesį JAV padidino tarifus Kinijos žaliųjų technologijų importui, įskaitant 100 proc. tarifą elektrinėms transporto priemonėms, o J. Bidenas peikė Pekino „sukčiavimą“.

Dar vienas penktadienio akcentas – Kinijos neseniai pritaikyti apribojimai tokių cheminių elementų ir mineralų kaip galis, germanis ir grafitas, kurie yra labai svarbūs telekomunikacijos ir elektrinių transporto priemonių srityse, eksportui.

Apribojimai kelia grėsmę tarptautinėms tiekimo grandinėms, be to, baiminamasi, kad po jų gali būti taikomi apribojimai ir kitoms medžiagoms, pavyzdžiui, elektronikoje reikalingiems retiesiems elementams.

Analitikai įspėja, kad artimiausiu metu gali sumažėti tiekimas ir pakilti kainos, jei Kinija dar labiau apribos eksportą, net jei JAV ir kitos šalys sieks diversifikuoti savo tiekimą, be kita ko, didindamos vietinę gamybą.

Rusijos karo mašina

Aukščiausiojo lygio susitikime taip pat sprendžiami su saugumu ir gynyba susiję klausimai, įskaitant kaltinimus, kad Pekinas padėjo Rusijai išplėsti ginkluotąsias pajėgas.

Ketvirtadienį per spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu J. Bidenas teigė, kad G-7 „susitarė imtis bendrų veiksmų“ prieš Kinijos vaidmenį aprūpinant Rusijos karo mašiną.

Per spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu J. Bidenas teigė, kad G-7 „susitarė imtis bendrų veiksmų“ prieš Kinijos vaidmenį aprūpinant Rusijos karo mašiną.

 

Vašingtonas kaltina Pekiną, kad šis padeda Rusijos gynybos pramonei, taigi ir rusų invazijai į Ukrainą, bendrai gamindamas dronus ir eksportuodamas balistinėms raketoms reikalingą įrangą.

V. Zelenskis sakė, kad telefonu kalbėjosi su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) ir kad šis davęs jam žodį neparduoti ginklų Rusijai.

„Pažiūrėsime“, – pridūrė V. Zelenskis.

G-7 lyderiai taip pat spręs saugumo klausimus, susijusius su Azijos ir Ramiojo vandenyno regionu, kur Kinijos konfrontacinė taktika ir salų Pietų Kinijos jūroje militarizavimas, taip pat pastarojo meto karinės pratybos aplink Taivaną pakurstė baimę dėl galimo konflikto.

Ankstesniame G-7 aukščiausiojo lygio susitikime Japonijoje lyderiai savo baigiamajame pareiškime nurodė, nepritariantys „Kinijos militarizavimo veiklai regione“.

Kaip teigė Japonijos vyriausybės šaltinis, labai svarbu, jog Apulijoje susitikę lyderiai pasiųstų Xi Jinpingui aiškią žinią, kad šis klausimas yra ne tik regioninis – kad jis aktualus visoms G-7 šalims.

„Visos [G-7] šalys supranta, kad turime labai atvirai perduoti žinią Kinijai pačiu aukščiausiu lygiu“, – sakė šaltinis.