Rumba su ragučiais

Pakalbėkim apie kasdienybės "fluxus". Tarkim, futbolą.

Na štai, tuoj užsidarys "Fluxus ministerija", kurį laiką veikusi Kaune ir padariusi kai ką gero su savo tūkstančiu renginių. Jos vietoje turėtų kažkas atsirasti, dabar gal jau vietinėm jėgom. Bet kalbėkim ne apie ją, o apie kasdienybės "fluxus". Tarkim, futbolą.

Lietuvos rinktinė prakišo bosniams. Tai jau ne išimtis, o taisyklė. Niekaip nesuprantu, kodėl Lietuvos futbolas yra Brazilijos ledo ritulio lygio. Kodėl apskritai iš Lietuvos komandinio sporto šakų sekasi tik krepšiniui? Todėl, kad tai antroji religija? Mažiau religingos sporto šakos lieka nuošalėje, net futbolas, o taip tarsi neturėtų būti – juk talentingų žaidėjų turime. O pralaimime ne tik Bosnijai, bet ir Liuksemburgui. Kas kaltas? Vėl – aplinka?

Ir svetur žaidžiant Lietuvos rinktinės nelydi šeši tūkstančiai sirgalių kaip Bosnijos. Nors krepšinio rinktinę – lydi. Kodėl mes tokie religingi tik vienos sporto šakos atžvilgiu? Tiesa, futbolo sirgaliai jau yra atskira tema, visi prisimename lenkų siautėjimą Kaune.

Bosniai čia buvo daug tvarkingesni, tiesa, kiek apsivogė, bet nedaug, kalbino Laisvės al. merginas, bet neįkyriai, degino petardas, bet miesto nepadegė. Išluptos 265 stadiono kėdės liudija ir nemenką siautulį laimėjus varžybas. Ir čia vėl įdomu, kodėl futbolo aistruoliai tokie jau aistringi? Kodėl jie negali ramiai skirstytis kaip po šachmatų čempionato, o būtinai turi šokti rumbą su ragučiais?

Atrodo, kad policijos pajėgos tokioms varžyboms ruošiasi kruopščiau nei nacionalinė futbolo federacija, nes ir "sužaidžia" geriau. Tik kodėl sporto varžybos ar veiksmai po jų neretai tampa panašūs į įkaitų gelbėjimo scenas iš holivudinio filmo? Ir tai net nepriklauso nuo rinktinės reitingų, lietuvių sirgaliai irgi po rungtynių drausmingai nesiskirsto dainuodami "Atskrend sakalėlis". Kažkas čia ne taip, arba, kaip sakė Ostapas Benderis: ne, čia ne Rio de Žaneiras.

Atrodo, kad daug kas į futbolo rungtynes žiūri kaip į karnavalą, Renesanso laikotarpiu buvusi proga paprastai liaudžiai išlieti energijos perteklių. To pertekliaus esama, ir gal gerai, kad jis liejamas lokalizuotai ir su policijos priežiūra, o ne atkampiose gatvelėse. Tik kuo čia dėtas sportas, nelabai aišku.


Šiame straipsnyje: bosniaifluxus ministerija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?
    Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?

    Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...

    1
  • Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?
    Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?

    Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...

    2
  • Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?
    Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?

    2008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...

    8
  • G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių
    G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių

    Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...

    11
  • Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje
    Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje

    Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...

    3
  • Tikrų vertybių ilgesys
    Tikrų vertybių ilgesys

    Savo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...

  • Matematika ugdo ir kūrybiškumą
    Matematika ugdo ir kūrybiškumą

    Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...

    3
  • Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?
    Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?

    Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...

  • Laisvė atminti Laisvę
    Laisvė atminti Laisvę

    Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...

    1
  • Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė
    Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė

    Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...

    6
Daugiau straipsnių