Norint geriau pažinti regionuose veikiančias organizacijas, šiais metais buvo atlikta antroji Regionų kultūros ir meno organizacijų apklausa. Joje dalyvavo 306 organizacijos iš 57 savivaldybių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestai į apklausą nebuvo įtraukti), o iš Kauno apskrities – 40. Neskaičiuojant Kauno miesto, tai maždaug kas antra kultūros ir meno organizacija šioje apskrityje.

Apklausoje nagrinėta, ką regionų kultūros ir meno organizacijos nuveikė ir kokie jų ateities planai. Kokios kultūros ir meno sritys dominavo? Su kokiais iššūkiais organizacijos susidūrė? Ką reikėtų daryti, kad regionuose sėkmingiau būtų įgyvendinti kultūros ir meno projektai ir augtų jų finansavimas?

Lietuvoje regionų kultūros ir meno organizacijos dažniausiai puoselėja etninės kultūros, tautodailės ir muzikos sritis, tačiau kitos sritys, tokios kaip architektūra, cirkas, dizainas, fotografija, kinas, kultūros paveldas, šokis ir tarpdisciplininis menas buvo pristatomos rečiau. Aišku, verta pasidžiaugti, kad kas trečia įstaiga planavo pradėti veiklą naujoje srityje. Vis dėlto reikėtų pastebėti, kad padėtis apskrityse buvo skirtinga ir tam tikrų meno sričių regionuose buvo mažai.

Kauno apskrityje (be Kauno miesto) nebuvo arba buvo tik viena įstaiga, kuri puoselėjo architektūrą, cirką, dizainą, kiną ir kultūros paveldą. Kita vertus, maždaug kas trečia organizacija planavo pradėti veiklą naujoje kultūros ir meno srityje. Šios apskrities gyventojai ateityje galės džiaugtis didesne kultūros ir meno įvairove, nes kultūros ir meno organizacijos planavo pradėti naujas veiklas cirko, dailės, dizaino, etninės kultūros ir tautodailės, fotografijos, kino, muzikos, literatūros, šokio ir teatro srityse.

Priklausomai nuo apskrities, tam tikrų kultūros ir meno sričių pasiūla gali būti menka – gyventojams gali būti sunku rasti organizacijų, kurios puoselėtų architektūrą, cirką, dizainą, fotografiją, kiną, kultūros paveldą ar šokį.

Lietuvos kultūros tarybos inf.

2019 m. Lietuvos kultūros tarybos atliktas tyrimas („Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas“) parodė, kad aukščiausi atlygiai buvo mokami architektūros, dizaino, kino, šokio ir tarpdisciplininio meno kūrėjams. Tačiau būtent šių sričių kūrėjų ir trūko regionuose. Regionų apklausa atskleidė, kad net 23 proc. regionų kultūros ir meno organizacijų menininkai dirbo neatlygintinai, o 30 proc. atlygis buvo žemesnis nei tuometis minimalus mėnesinis atlyginimas.

Itin išsiskiria Alytaus, Marijampolės, Telšių ir Utenos apskričių kultūros ir meno organizacijos, kuriose menininkai dažniausiai dirbo neatlygintinai. Kita vertus galime pasidžiaugti Klaipėdos, Marijampolės ir Tauragės apskričių organizacijomis, kuriose menininkai dažnu atveju už dalyvavimą kultūros ar meno projekte gavo 1 tūkst. ar daugiau eurų.

Gal savivaldybių administracijos ir jų valdomos biudžetinės įtaigos galėtų imtis lyderystės pradėti taikyti politiką, kad menininkams už jų darbą turi būti mokamas atlygis? Gal tai padėtų pritraukti daugiau menininkų kurti ne tik Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, bet ir regionuose? Tokiu atveju galėtų atsirasti didesnė kultūros ir meno įvairovė regionuose, daugiau laimingų menininkų ir gyventojų. Šitaip galbūt sumažėtų atskirtis tarp didžiųjų miestų ir regionų.

Ar Kauno apskrities politikai, savivaldybės ir Regioninės kultūros tarybos turi priemonių padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę gyventojams? Manau, kad taip.

Ar Kauno apskrities politikai, savivaldybės ir Regioninės kultūros tarybos turi priemonių padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę gyventojams? Manau, kad taip, bet kaip to pasiekti?

Apklausos duomenimis, dažniausiai kultūros ir meno projektai finansavimą gaudavo iš Lietuvos kultūros tarybos arba savivaldybių. Tačiau išskirtinai atrodo Utenos apskritis, kurioje 40 proc. lėšų buvo pritrauktos iš verslo įmonių, privačių asmenų ir organizacijų, paramos fondų, taip pat ir Kauno apskritis (be Kauno miesto), kurioje šios lėšos sudarė 34 proc. Likusiose apskrityse tokios lėšos sudarė gerokai mažesnę dalį: Marijampolės – 31 proc., Telšių ir Vilniaus – po 29 proc., Panevėžio – 28 proc., Šiaulių – 26 proc., Klaipėdos (be Klaipėdos miesto) – 26 proc., Tauragės – 22 proc., o Alytaus apskrityje tik 19 proc. Jei visos apskritys pasiektų Utenos finansavimo rezultatus, tai galėtų prisidėti prie didesnės kultūros ir meno sričių įvairovės, būtų įmanoma mokėti didesnį atlygį menininkams.

Šiuo metu Kultūros ministerijos koridoriuose yra sprendžiamas mecenatystės įstatymo likimas, tačiau to negana. Regioninės kultūros tarybos, savivaldybės, kultūros ir meno organizacijos turėtų aktyviau ieškoti ir skatinti bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi. Jei visos savivaldybės pasiektų Utenos apskrities lygį, kai 40 proc. lėšų pritraukiama iš privataus sektoriaus, kultūrai Kauno apskrityje galėtų būti skirta 52 tūkst. eurų daugiau, o bendrai Lietuvoje – 985 tūkst. eurų daugiau.