Kas atsakys į šmeižtą?

„Lietuva pagerbia savo nacius“ – tokiu pavadinimu visoje Vokietijoje platinamas dienraštis „Junge Welt“, laikantis save kairiuoju marksistinės orientacijos laikraščiu, rugpjūčio 24 d. paskelbė eilinį Lietuvą šmeižiantį „opusą“.

Straipsnio autorius Frankas Brendle savo publikacijoms, tendencingai iškreipiančioms Lietuvos istoriją, randa tribūną keliuose Vokietijos laikraščiuose, netgi Vokietijos lietuvių portale, Austrijos tinklalapyje „kominform.at“, kurį puošia raudona penkiakampė žvaigždė. Per kelias dienas šio straipsnio pavadinimas atsirado daugybėje forumų.

Gal skaitytojams bus įdomu susipažinti su dar vienu antilietuviškų straipsnių autoriumi ir tai paskatins duoti atkirtį Vokietijos spaudoje?

Publikacijos paantraštė: „Valstybės tikslas – menkinti holokaustą: 70 metų nuo Vokietijos užpuolimo fašistų kolaborantai pagerbiami kaip „laisvės kovotojai“.

„junge Welt“ publikacijos vertimas:

"Prieš 70 metų Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą – tuo Lietuvoje naudojamasi kaip nacionalistinių siekių fonu. Kraštutiniai dešinieji sukarintos policijos nariai (die Milizen), kurie kilus karui pradėjo sukilimą prieš Raudonąją armiją, vadinami „laisvės kovotojais“, holokaustas menkinamas, vengiama pabrėžti kolaboravimo su naciais mastą.

Oficiozinei istorijos politikai labiausiai rūpi „Lietuvių Aktyvistų Frontą“ (LAF) pavaizduoti kaip garbingą patriotinę organizaciją. Prie to svariai prisideda birželio 22-ąją parodytas dokumentinis filmas „Pavergtųjų sukilimas“, į kurio premjerą atvyko gausus būrelis žinomų politikos veikėjų.

Vertindamas valstybės lėšomis paremtą filmą, Seimas jį pavadino „svariu indėliu į Lietuvos kultūrą, istoriją ir patriotizmą". Filme rodomos tik 1940–1941 m. sovietų nusikaltimų aukos, visiškai neužsimenama, kad LAF'o, kurio vadovybė tuo metu rezidavo Berlyne, „laisvės kova“ nuo pat pirmosios jos dienos ėmė vykdyti antisemitinius pogromus ir masines žudynes. Vėliau iš LAF'o susiformavę apsaugos daliniai vokiečiams teikė šaudytojų būrius. Šiuo metu Kauno technikos universitete eksponuojama paroda taip pat padeda neatskleisti šios organizacijos esmės.

Birželio pabaigoje Lietuvos Seime vykusioje konferencijoje buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, vertindamas 1941 m. sukilimą, pavadino jį savotišku pabudimu, kuris po 50 metų esą parengė kelią nepriklausomybei. Apie tai savo portale DefendingHistory.com rašė konferenciją stebėjęs jidiš profesorius Dovidas Katzas. Vienas Valstybinio genocido tyrimo centro – jis taip pat parėmė minėtąjį filmą – darbuotojas netgi neigė LAF'o dalyvavimą pogromuose: nepateikdamas jokių patvirtinančių dokumentų, jis kalbėjo, jog tai teigia tik „žydų istorikai“. Iš tikrųjų pastaraisiais metais mokslininkai yra pateikę gausybę LAF'o dalyvavimą patvirtinančių dokumentų. Tiesą sakant, genocido centras turėtų tirti sovietų ir nacionalsocialistų nusikaltimus.

Iš tikrųjų jis vykdo grynų gryniausią tų nusikaltimų prilyginimą. Orveliška kalba jis kalba apie „lietuvių tautos sovietinį genocidą“, kurį esą reikia tirti. Ričardas Čekutis, vienas iš jo darbuotojų, pavasarį pateko į žiniasklaidos antraštes dėl to, kad Nepriklausomybės dieną (sic!) Vilniuje dalyvavo neonacių eitynėse. Ten buvo ir Seimo narys, priklausantis valdančiajai Tėvynės Sąjungai. Abu žygiavo tarp Lietuvoje toleruojamų vėliavų su svastika.

R.Čekutis dirba „ypatingųjų tyrimų skyriuje“. Kyla klausimas, ką jis ten tiria, nes holokaustą jis laiko „mitu“, sukurtu gauti kompensacijoms. Taip jis rugpjūčio pradžioje kalbėjo dienraščiui „Lietuvos rytas". Čekutis, partijos „Jaunoji Lietuva“ narys, kalbėdamas toliau, pareiškė: jeigu dabar pasikartotų Antrasis pasaulinis karas, „mes, be abejo, būtume Vokietijos pusėje“.

Prieš kelias savaites taip pat paaiškėjo, kad „Lietuvių nacionalistinė jaunimo sąjunga“ gauna valstybės paramą. Be kita ko, buvo skirta lėšų jaunimo stovyklai, kurios šūkis buvo „Ačiū Dievui (arba dievams), kad esu baltasis“ („...dass ich ein Weißer bin). Kitas žinomas šios organizacijos šūkis - „Lietuva lietuviams“.

Vienas Žmogaus teisių instituto atstovas, vertindamas įvykius, atkreipė dėmesį į nuotaikų pasikeitimą politikoje: radikalus nacionalistinis pjudymas vis dažniau esą laikomas „normalia demokratinio gyvenimo išraiška“.

Pasekmių ilgai nereikėjo laukti – liepos pradžioje naciai ištepliojo holokausto memorialą Paneriuose. Šiame Vilniaus priemiestyje buvo nužudyta apie 70 000 žydų. Neonaciai ant memorialo išpurškė svastikas, nešvankių žodžių ir šūkį „Hitleris buvo teisus“ (kad užrašai buvo rusiški, straipsnyje neminima – I.T.).

Simono Wiesenthalio centras paaiškino priežastį: kai valstybinio lygio konferencijoje lietuvių kolaborantų vykdytos antisemitinės žudynės paprasčiausiai pavadinamos pavadinamos „žydų istorikų“ išmislu, tokias tepliones esą „beveik galima suprasti“. Tam tikrą susidomėjimą neseniai sukėlė Lietuvos antifa, savo portale paskelbdama kariškių nuotraukas su ištatuiruotomis svastikomis ir nacių simboliais, jos buvo paskelbtos „Facebook“ tinkle. Gynybos ministras (sic!) nuramino: tatuiruotės esančios „privatus reikalas“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

mizantropas

mizantropas portretas
reaguoti reikia, bet tik tiek, kad paskelbti, kad neofašizmą garbina patys komunistai, kadangi visos tos nesąmonės atsiranda žydų ir komunistinės pakraipos rašliavoje, tai taip ir reikia aiškinti. Patys žydai kolaboravo su naciais, tai dabar patys muša, patys rėkia. Mums kažkoks vyzentalis yra tuščia vieta, bet žydai kgbistai - tai jau kita kalba. Kas trukdo paruošti atitinkamą straipsnį ir patalpinti užsienio spaudoje? tai mūsų valdžios garbės reikalas.

vaitis

vaitis portretas
Ir kiek gi čia to šmeižto? Uoliai stengtasi buvo įtikti vokiečių valdžiai, tai ko dabar kratytis nuopelnų.
VISI KOMENTARAI 2

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

  • Nusipelnęs liaudies artistas
    Nusipelnęs liaudies artistas

    Ketvirtojo XX a. dešimtmečio pabaigoje Liaudies vidaus reikalų komisariato vadovu tapęs Lavrentijus Pavlovičius (1899–1953) buvo ne tik žymiausias Berijų giminės atstovas, bet ir vienas pačių iškiliausių visų laikų prievartautoj...

    2
  • Žmogus tinklaveikos visuomenėje
    Žmogus tinklaveikos visuomenėje

    Šiandien beveik niekam nekelia abejonių teiginys, jog gyvename tinklaveikos visuomenėje, nepriklausomai nuo to, ar apie šį reiškinį esame girdėję ne kartą, ar šis terminas mums yra girdimas pirmąjį arba vieną pirmųjų kar...

    4
  • Neapsaugotos pensijos
    Neapsaugotos pensijos

    Pensijos didės, ir ne kartą. Tai ne tik numatyta pensijų indeksavimą įtvirtinančiame įstatyme, bet ir nuolat buvo žadama rinkimų debatuose. ...

    1
  • Demokratijos grimasos
    Demokratijos grimasos

    Už demokratinės Lietuvos šnipinėjimą nedemokratinei Baltarusijai nuteistas toks M. Danielius naudojasi visais demokratijos privalumais ir apskundė teismo nuosprendį. O kol gaus atsakymą į savo skundą, šnipas toliau dienas leidžia &Scaro...

    5
  • Maisto švaistymas teršia daugiau nei aviacijos sektorius
    Maisto švaistymas teršia daugiau nei aviacijos sektorius

    Spalio 16-ąją – Pasaulinę maisto dieną – galbūt derėjo atšvęsti skania vakariene ar pasilepinti desertu, vis dėlto mokslininkai skatina tądien susimąstyti ir apie maisto švaistymo mastus ir poveikį klimato kaitai. ...

    5
  • Įteikta Nobelio matematikos premija, kurios nėra
    Įteikta Nobelio matematikos premija, kurios nėra

    Nobelio fizikos premija antradienį buvo skirta Johnui J. Hopfieldui ir Geoffrey E. Hiltonui už fundamentalius atradimus ir išradimus, sudarančius galimybių mašininiam mokymuisi naudojant dirbtinius neuronų tinklus. Abu laureatai yra kompiute...

  • Kur gyvena Frankenšteinas?
    Kur gyvena Frankenšteinas?

    Šiandien kas nors kiekvienam iš mūsų nesisekė. Į rytinę kavą šliūkštelėjome gįžtelėjusio pieno. Darbe paaiškėjo, kad likome vienintelis, kuriam nepakėlė algos. Kažkas iš panosės nudžiovė pigius biliet...

    2
  • Vietoj liepsnų akyse – romi impotencija
    Vietoj liepsnų akyse – romi impotencija

    Gyva legenda – treneris V. Garastas bedė pirštu į esmę: „Nematau degančių žaidėjų akių.“ Iš tiesų to entuziazmo, kuris žydėjo Lietuvoje pačiame Nepriklausomybės priešaušryje, nebematyti. ...

    8
  • Keturkojė laimė
    Keturkojė laimė

    Pasakymas „šuniškas gyvenimas“ šiandien labiau tinka žmonėms, kurie gyvena už skurdo ir orumo ribos. Šunys gyvena gerai. Kaip niekada gerai. Jiems skirti SPA, specialios kavinės ir viešbučiai, jiems kuriami a...

    3
  • Maitėda: mažas ir bjaurus
    Maitėda: mažas ir bjaurus

    Kadaise Bucharinų giminės atstovas Nikolajus Ivanovičius (1888–1938) buvo tikra bolševikų partijos žvaigždė. ...

    6
Daugiau straipsnių