Jei nebus imtasi skubių veiksmų, „jūrų atogrąžų miškais“ vadinami koraliniai rifai iki 2050 metų gali visiškai išnykti, perspėja mokslininkai.

Dėl klimato atšilimo pakilusi jūrų vandens temperatūra, dėl užterštumo anglies dvideginiu didėjantis vandenynų rūgštingumas, laivyba, intensyvi žvejyba, pakrančių plėtra, žemės ūkio nuotekos – visa tai kelia grėsmę koraliniams rifams, nuo kurių priklauso šimtų milijonų žmonių pragyvenimo šaltinis, teigiama ataskaitoje.

„Grėsmės sausumoje, pakrantėje ir vandenyje susilieja į vientisą grėsmių rifams audrą“, – pristatydama ataskaitą sakė Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos atstovė Jane Lubchenco.

Didžiausią tiesioginį pavojų rifams kelia intensyvi žvejyba, pakrančių plėtra ir tarša, keldama grėsmę daugiau kaip 60 proc. šios spalvingos jūrų ekosistemos. Šį poveikį dar labiau sustiprina klimato kaita, praneša naujienų agentūra AFP.

„Šylančios jūros jau dabar pridarė žalos rifams, mat dėl aukštų temperatūrų žūva ant jų augantys spalvoti dumbliai, tad rifai bala, o jų struktūra tampa pažeidžiama. Be to, didėjančios anglies dvideginio emisijos skatina vandenynų rūgštėjimą. Tai sulėtina koralų augimo greitį“, – teigiama ataskaitoje.

Norint išsaugoti rifus, kurie jau anksčiau įrodė gebantys greitai atsigauti, reikia greitų ir plataus masto veiksmų, teigė kelių dešimčių aplinkosauginių ir mokslinių grupių rengtos ataskaitos pagrindinė autorė Lauretta Burke.

Anot jos, ateitis su „mirštančiais ar mirusiais rifais“ nėra priimtina.

Jei nebus imtasi jokių veiksmų rifams apsaugoti ir jie žus, 500 mln. žmonių, daugiausia – besivystančiose Pietryčių Azijos ir Indijos vandenyno šalyse, gali netekti savo pragyvenimo šaltinio.

Žuvus rifams, nebeliks žuvų veisyklų, o pakrantės neteks apsaugos nuo audrų. Anot L. Burke, gyventojai taip pat neteks svarbaus maisto šaltinio bei pajamų iš turistų, kuriuos vilioja rifai ir gražūs balto smėlio paplūdimiai, kurių be rifų nebūtų.