Nepopuliarus sprendimas

Lapkričio 24 d. pirmajame rinkimų ture menkai težinomas kraštutinių dešiniųjų kandidatas Călinas Georgescu netikėtai aplenkė visus varžovus. Jo sėkmė tapo sensacija ne tik Rumunijoje, bet ir visoje Europoje. Lemiamas mūšis, kuriame C. Georgescu turėjo susitikti su Elena Lasconi iš proeuropietiškos Rumunijos gelbėjimo sąjungos (USR), taip ir neįvyko, nors ji turėjo realių galimybių laimėti antrąjį turą, ypač jei būtų sulaukusi kitų proeuropietiškų jėgų paramos.

Rumunijos slaptosioms tarnyboms paskelbus, kad šalis ir prezidento rinkimai tapo agresyvios Rusijos hibridinės atakos taikiniu, Konstitucinis teismas nusprendė anuliuoti pirmojo turo rezultatus. Teismo argumentai: neskaidrus, rinkimų teisę pažeidžiantis skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto naudojimas, rinkimų kampanijos finansavimas iš nedeklaruotų šaltinių.

Teismo sprendimas sukėlė nepasitenkinimą ne tik C. Georgescu stovykloje, bet ir užsienyje. Bukarešto link skriejo kritikos strėlės dėl demokratiškai šaliai nebūdingo sprendimo.

Jei Rumunijos socialdemokratai palankiai įvertino teisėjų sprendimą, liberaliosios USR kandidatė Elena Lasconi sekmadienį vyksiančiame antrajame rinkimų ture turėjo varžytis su C. Georgescu. „Šiandien yra ta akimirka, kai Rumunijos valstybė sutrypė demokratiją. Tačiau Dievas, Rumunijos žmonės, tiesa ir įstatymas nugalės, ir tie, kurie kalti dėl mūsų demokratijos naikinimo, bus surasti“, – sakė USR kandidatė E. Lasconi, nors ir pripažino, kad rinkimai vyko neskaidriai. Dešiniųjų pažiūrų politikas Džordžas Simionas net prabilo apie valstybės perversmą.

Kita vertus, teismo sprendimą pagrindžia ir situacijos rimtumą pabrėžia praėjusį savaitgalį vykusi saugumo operacija, per kurią policija sulaikė apie 20 žmonių, susijusių su buvusiu Užsieniečių legiono nariu Horațiu Potra, turinčiu tiesioginių ryšių su Rusijos karine struktūra „Wagner“. Per kratas rasta šaunamųjų ginklų, keturiuose automobiliuose aptikta kirvių, mačetė ir sprogmenų.

Kriptožaidėjo favoritas

Rumunijos institucijų surinkti duomenys atskleidė tamsiąją C. Georgescu rinkimų kampanijos pusę. 62-ejų politikui, kuris visiškai nesirodė tradicinėje žiniasklaidoje, ignoravo debatus, kuris, kaip prognozavo viešosios nuomonės tyrimų institutai, turėjo surinkti vos 2 proc. balsų, pavyko patraukti dešimt kartų daugiau rinkėjų.

Tikintys įvaizdžio galia C. Georgescu sėkmę aiškina savitu jo komunikacijos stiliumi. Esą balso nekeliantis, oponentų asmeniškai nepuolantis kandidatas pasirodė patrauklus rumunams, pavargusiems nuo agresyvios politikos. Tačiau geopolitinė situacija, Maskvos paskelbtas hibridinis karas Vakarams, išskirtinis jos interesas Rumunijoje – su Ukraina besiribojanti šalis yra tapusi NATO forpostu, yra rimta priežastis manyti kitaip. Pvz., kad C. Georgescu iš politikos kordebaleto primarijumi tapo dėl socialinio tinklo „TikTok“.

Prieš Vakarus nusiteikęs veikėjas tinkle „TikTok“ nebuvo tinkamai identifikuotas kaip politikas ir kandidatas į prezidentus, nors to reikalavo rinkimų komisiją reglamentuojantys teisės aktai.

Šiame socialiniame tinkle, kuriuo reguliariai naudojasi beveik pusė iš 19 mln. Rumunijos gyventojų, šalies slaptoji tarnyba aptiko 25 tūkst. paskyrų, kaip įtariama, dirbusių C. Georgescu.

Sudėtingo šios kampanijos tinklo centre –  Bogdanas Peșchiras, „TikToke“ registravęsis slapyvardžiu bogpr. Brașovo mieste įsikūręs kriptovaliutų verslininkas it beprotis lošėjas niekam nežinomo kandidato kampanijai paaukojo 1 mln. eurų. Per kratas jo namuose rasta 7 mln. dolerių grynaisiais. Tyrimas atskleidė, kad B. Peșchiras subūrė socialinio tinklo „TikTok“ vartotojus, kuriems už darbą kandidato naudai sumokėjo 381 tūkst. dolerių.

Žiniasklaidos cituojamo Bulgarijos parlamentaro Ivailo Mircevo teigimu, C. Georgescu kampaniją koordinavo rusų agentūra, turinti ryšių su pusšimčiu Bulgarijos įmonių, daugiausia registruotų Plovdive ir priklausančių Sakartvelo piliečiui.

Galvosūkis ES

Rumunijos atvejį „Politico“ vadina pirmuoju rimtu išbandymu ES skaitmeninei kontrolei ir išryškina ES Skaitmeninių paslaugų įstatymo svarbą.

Tuoj po pirmojo turo, kai apie C. Georgescu rėmėjų būrį tinkle „TikTok“ dar nebuvo išsiaiškinta, Rumunijos audiovizualinis reguliuotojas paprašė Europos Komisijos (EK) ištirti situaciją, aiškindamas, kad „TikTok“ algoritmas aktyviai bruko turinį, kuris neproporcingai palankiai vertino vieną kandidatą.

Tačiau Briuselio institucijos, užuot pradėjusios skubų tyrimą, anot „Politico“, kreipėsi į tinklą „TikTok“, prašydamos paaiškinti, kaip veikia platformos turinio rekomendavimo sistema ir kokie yra programėlės apsaugos nuo piktnaudžiavimo mechanizmai.

Keturios pagrindinės partijos ne tik susitarė formuoti Vyriausybę, bet ir įsipareigojo iškelti bendrą kandidatą būsimuose prezidento rinkimuose.

Anot „Politico“, ES vykdomoji institucija ypač vengia būti apkaltinta kišimusi į nacionalinius rinkimus – buvęs komisaras Thierry Bretonas buvo apkaltintas kišimusi į JAV rinkimus rugpjūtį, kai jis priminė interviu su Donaldu Trumpu savame tinkle X ketinusiam daryti Elonui Muskui ES reikalavimus laikytis įstatymų.

Europos Komisija (EK) oficialiai pareikalavo „TikTok“ išsaugoti visus duomenis, susijusius su „faktinėmis ir numatomoms sisteminėmis rizikomis ES rinkimų procesams“.

ES užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas įspėjo, kad Rusija išmoko manipuliuoti rinkimais naudodama naujas technologijas. „Matau pavyzdžių Rumunijoje ir kitur, kad jie tikrai įvaldė kodą, kaip paveikti rinkimus“, – sakė K. Kallas. Esą demokratija remiasi pasitikėjimu, o jei negalima pasitikėti rinkimais, kaip galima tikėti jų rezultatu?

Tačiau ES reguliavimo perspektyvos kelia daug klausimų. Pagal dabartines taisykles, Komisija gali skirti socialinėms platformoms baudas iki 6 proc. jų metinės apyvartos ar net laikinai blokuoti paslaugas ES, tačiau tokių sprendimų priėmimas užtrunka. Europos Parlamentas svarsto galimybę įsteigti specialią darbo grupę, kuri stebėtų socialinių tinklų elgesį artėjant rinkimams ir galėtų teikti skubias rekomendacijas EK.

Kels vieną kandidatą

Reaguodami į krizę, Rumunijos politikai susibūrė į precedento neturintį proeuropietišką frontą. Keturios pagrindinės partijos: socialdemokratai (PSD), konservatoriai (PNL), liberalai (USR) ir vengrų partija, kartu su devyniolika parlamentinių mažumų atstovų, ne tik susitarė formuoti Vyriausybę, bet ir įsipareigojo iškelti bendrą kandidatą būsimuose prezidento rinkimuose. Kol vyksta tyrimas, neaišku, ar G. Georgescu bus leista dalyvauti naujuose rinkimuose.

Naujasis Rumunijos parlamentas, kuris turėtų nuspręsti dėl pakartotinių prezidento rinkimų datos, veikiausiai dar iki Kalėdų atostogų paskelbs naujų prezidento rinkimų datą. Tuomet kova dėl aukščiausio posto Rumunijoje – kaip ir kova su Kremliaus šešėliais – prasidės iš naujo.

Prezidentas Klausas Iohannisas įeis į šalies istoriją: jo kadencija, turinti pasibaigti gruodžio 21-ąją, bus netikėtai pratęsta iki įpėdinio priesaikos.