Vilniaus Vilkpėdės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje psichotropiniai vaistai „Buronil“, skirtingai nei skelbta žiniasklaidoje, nebuvo skiriami visiems ligoniams, teigia sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė.

„Iš visų keltų gydymo stacionare ligos istorijų “Buronilis„ tikrai nebuvo visiems skiriamas“, - trečiadienį ligoninėje surengtame išvažiuojamajame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje sakė viceministrė.

Anot jos, tai paaiškėjo po to, kai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Vilkpėdės ligoninėje atliko išorinį auditą, kurio paprašė pati gydymo įstaiga.

„Gal išvadose to ir neras, bet aš kalbėjau su tyrėjais ir žmonėmis. (...) Atskirais atvejais buvo rastas šio medikamento paskyrimas, bet, be jokios abejonės, kad įvertintume indikacijas, arba tai turėtų būti tikslinis auditas tikslinių pacientų, dalyvaujant gydytojams specialistams, profesionalams. Šiuo atveju buvo statistiškai pasižiūrėta, ar tikrai “Buronilis„ skiriamas visiems. Atsakymas: tikrai to nėra“, - kalbėjo N.Ribokienė.

2011 metų pabaigoje Vilniaus savivaldybės Slaugos ir globos reikalų komisija (SGRK) pareiškė, kad šioje ligoninėje marinami pacientai. Vilniaus savivaldybės tarybos narė Rūta Vanagaitė teigė, jog pacientai girdomi psichotropiniais vaistais „Buronil“, kad visą laiką būtų apkvaitę.
Anot viceministrės, iki šio skandalo, kuris ministeriją „suneramino ir nustebino“, Vilkpėdės ligoninė SAM nerimo nekėlė.

„Per pastaruosius turbūt ketverius metus vienintelis skundas buvo atėjęs į ministeriją 2010 metais. Jame pagrindinė problema buvo keliama dėl sugedusio deguonies tiekimo aparato ir dėl to, kad pacientui reikia prisipirkti higienos priemonių papildomai“, - tvirtino N.Ribokienė.
Sveikatos apsaugos viceministrė per išvažiuojamąjį Seimo komiteto posėdį Vilkpėdės ligoninėje užsiminė apie „kai kurių asmenų iš steigėjo pusės“ norą „turbūt turėti kitokią vadovybę“.

„Pasakyčiau labai atsakingai: iš tiesų bet ką keičiant daroma žala visai sveikatos sistemai, sėjamas nepasitikėjimas ir nepagrįstas nepasitikėjimas – atsakomybę turėtų visi jausti. (...) Turiu omenyje ne tik slaugos įstaigą, bet ir apskritai visus kitus dalykus, ir kraujo donorystę. Šiek tiek stokojama atsakomybės su savo pareiškimais“, - dėstė ji.

N.Ribokienės teigimu, SAM audito metu išsiaiškino kitus pažeidimus, pavyzdžiui, jog šioje ligoninėje vienai slaugytojai tenka per daug ligonių. Pagal ministro įsakymą, slaugytojas turėtų prižiūrėti 10 ligonių, o Vilkpėdės ligoninėje dieną slaugytojui tenka 25-30, o naktį – 33-35 pacientai.

„Vienintelis ir svarbiausias neatitikimas yra nesilaikymas slaugytojų ir slaugytojų padėjėjo darbo krūvio“, - tvirtino viceministrė.

Pasak jos, kiti šioje ligoninėje audito metu nustatyti pažeidimai - „visiškai ištaisytini gydymo įstaigoje“ ir tiesiogiai nesusiję su pacientų interesais. Ši ligoninė turėtų įkurti dietisto etatą, sukurti informavimo tvarką apie pacientų sveikatos būklę, „patikslinti pavaldumo ryšius“. Gydymo įstaigai taip pat patarta registruoti „nepageidaujamus įvykius“, atkreiptas dėmesys, jog reikalavimų neatitinka jos audito vadovas.

„Nėra labai akivaizdžių sąsajų su teikiamom paslaugom pacientui ir nebuvo tokių radinių, kad dėl higienos normų nesilaikymo, kitų dalykų nukentėtų paciento interesas, išskyrus, pabrėžiu, darbo krūvius“, - sakė viceministrė.

Ligoninės direktorė Zina Ramanauskienė savo ruožtu pripažino, kad problemų ligoninėje yra - pavyzdžiui, „sąžiningumo neturintys“ slaugytojų padėjėjai.
„Problemų kaip ir visur - yra tų problemų. Tai yra nekvalifikuotas personalas gaunamas“, - dėstė ji.

Z.Ramanauskienė Seimo komitetui skundėsi, jog ligoninė bankrutuos, jei palatose tektų palikti po keturias lovas, kaip reikalaujama higienos normoje. Didesnis nei normoje lovų skaičius užkliuvo ligoninę tikrinusiai savivaldybės komisijai. Tačiau komiteto ir ministerijos specialistai pritarė, jog šioje senos statybos name įsikūrusiai ligoninei gali būti taikoma numatyta išimtis - laikyti daugiau nei keturis ligonius vienoje palatoje.